Pokalbis su Dublino “4 Vėjų” lituanistinės mokyklos mokytoju Juliumi Majausku (9 – 12 klasės)

Juliau,  jau ne vienerius metus dirbi Dublino lituanistinėje mokykloje mokytoju su vyriausiais šios mokyklos moksleiviais. Pandemija ir karantinas yra iššūkiai švietimo sistemai tiek Lietuvoje, tiek čia – Airijoje. Reikėjo iš esmės keisti mokymo procesą. Kas pasikeitė? Kaip karantinas, pandemijos sukelta krizė pakeitė tradicinį mokymą? Kaip atrodo nuotolinė pamoka? Koks tai formatas?

Pasikeitė viskas: ir mokytojų aplinka bei gyvenimo būdas, ir mokinių, žinoma. Daugeliui dirbant namuose ši rutininė aplinka keičia mūsų kasdienybę, elgseną ir daro įtaką mūsų sprendimams. Iškart sunerimau dėl abiturientų, nes jiems reikia ruoštis valstybiniam lietuvių kalbos egzaminui Airijoje. Teko greitai ieškoti sprendimų: permąstyti temas, mokymo metodus, su mokyklos administracija ir kitomis mokytojomis aptarti mokymo metodus, lūkesčius. Kol išdiskutavome, susidėliojome mintis ir sprendimus užtruko keletą savaičių, bet šiuo metu jau visu tempu mokomės toliau žinodami, kuria kryptimi einame ir ko galime tikėtis. Mokomės – ir mokiniai, ir mokytojai… Visi dabar mokomės gyventi kitaip J.

Nuotolinės pamokos tikslas toks pats, kaip ir nenuotolinės – mokyti, o vizija – išmokyti. Tie mokiniai, kurie mokytis nori ir skiria tam laiko bei pastangų, su jais galima dirbti ir jiems padėti. O tie paaugliai, kuriems atrodo, kad dabar yra atostogos, susidurs su didesnėmis problemomis: neišmoktų dalykų spragos trukdys išmokti naujus ar įtvirtinti žinomus dalykus, o artėjantys egzaminai galimai sukurs daugiau streso. Šiuo metu reikėtų aktyvesnio tėvų įsitraukimo, kad jie pasidomėtų, ką vaikai ir paaugliai veikia, galbūt iš suaugusiojo perspektyvos patartų, kaip geriau planuoti dienos laiką, kaip susidėlioti dienotvarkę. Dabar svarbiau negu bet kada keltis su ritmu, mankštintis, pavalgyti laiku, atlikti užduotis ir būtinai ilsėtis. Nuolatos dirbdami prie kompiuterio ar laiką leisdami su išmaniuoju telefonu rankose greitai tampame abejingi, tingūs, nykūs, kartais irzlūs, ir galiausiai nužmogėjame. Vaikams ir paaugliams reikalinga tėvų parama ir pagalba. Po karantino tėvai su vaikais arba suartės, arba iškils dar didesni nesusikalbėjimai, kas galiausiai paaštrins santykius. Suaugusieji turėtų imtis iniciatyvos ir to išvengti.

Nuotolinės pamokos orientuotos ne į valandas, praleistas skaitant ir nagrinėjant medžiagą, bet į rezultatus. Didelę įtaką daro ir mokinių kompiuterinio raštingumo įgūdžiai, kurie, staigmena, bet yra prasti, bei mokinių gebėjimai planuotis laiką, kurie taip pat skurdoki. Kadangi mokau vyriausius mokinius, nutariau naudoti atvirojo kodo virtualaus mokymosi aplinką „Moodle“. Pats Lietuvoje studijavau dviejuose universitetuose, dabar studijuoju Airijos aukštojoje mokykloje, ir žinau, kad mokiniams pravers naudojimosi „Moodle“ įgūdžiai. Tad tame tinklalapyje turime specialiai 4 Vėjų mokiniams sukurtą puslapį, kur mokiniai prisijungę kas savaitę mato paskelbtas naujas užduotis, taip pat medžiagą, reikalingą išmokti, kad tas užduotis atliktų tinkamai. Mokiniai forume kelia klausimus ir vieni kitiems padeda į juos atsakyti, diskutuoja, taip pat gali užsiregistruoti individualioms konsultacijoms su mokytoju. Na ir galiausiai, dalyvauja nuotolinėse visos klasės konferencijose – tam naudojame „Skype“ programą.

Lietuvoje neseniai buvo vykdoma akcija pavadinimu „Aš mokau vaikus. Kokia tavo supergalia?“. Akcijos pavadinimas referuoja į tai, kad mokytojas veikia „supergalių“ lauke. Skamba kaip kokia misterija. Tačiau iš tiesų, koks turi būti šių dienų mokytojas? Ir koks, Jūsų akimis, turi būti mokytojas, dirbantis specifiniame lauke – užsienio lituanistinėje mokykloje?

Šių dienų mokytojas turi mokėti labai daug, faktiškai būti Merė Popins ir Supermenas viename asmenyje. Jau nekalbant apie savaime suprantamus dalykus, kaip puikus dalyko išmanymas, dalyko domėjimasis, mokomų mokinių amžiaus psichologijos pagrindai, šiuolaikinis mokytojas turėtų suprasti ir šiuolaikinį gyvenimą bei jo besikeičiančią darbo rinką. Na ir bent truputį domėtis pačių mokinių gyvenimu, skirti jiems žmogiško suaugusiojo žmogaus dėmesio, kurio, pastebiu, kai kuriems labai trūksta. Mokydami kad ir lietuvių kalbos Airijoje, norėdami, galime mokinius greta mokyti ir laiko planavimo, informacijos grupavimo, prioritetų dėliojimo, diplomatijos, retorikos, empatijos ir kitų šiuolaikiniam žmogui būtinų įgūdžių. Labai svarbu suprasti mokymosi visą gyvenimą svarbą. Suaugusieji kartais pamiršta, kad mokytis reikia visada – tiek atnaujinti žinias, tiek sužinoti naujų, tiek praplėsti domėjimosi sritis. Vaikai stebi savo tėvus, todėl pastarieji turi tai sąmoningai suvokti ir būti atsakingais tėvais, būti teigiamu pavyzdžiu augančiai kartai.

Užsienio lituanistinės mokyklos mokytojai turėtų suprasti mokinių kultūrinę aplinką, ir tai nėra labai sudėtinga užduotis – supratimas ateina su laiku – stebint ir domintis.

Kaip atrodo nuotolinis mokymas? Kaip sekasi įgyvendinti nuotolinį mokymą? Kokius įrankius naudojate?

Mano vyriausieji, 9-12 klasių mokiniai, kaip anksčiau, taip ir dabar mokosi pagal dvi atskiras programas kiekvienam koncentrui: 9-10 klasei ir 11-12 klasei. Užduotis galvoju, jų ieškau, adaptuoju, kuriu, pateikiu, tada taisau, vertinu, skiriu rekomendacijas mokiniams, stebiu, kaip į jas reaguoja, atitinkamai žvelgiu į ateinančias savaites, jei reikia, jas perplanuoju. Nuotolinis mokymas tėra scena, bet užkulisiuose vyksta daugiau. Dažniausiai esu užsispyręs ir siekiu to, ką noriu pasiekti. Todėl įgyvendinti sekasi gerai. Mokant nuotoliniu būdu, mokytojams tampa svarbiau ne įdomiau pasiruošti pamokoms, bet įdomiau paruošti pamokas. Taip pat labai greitai supratau, kad praradau paprasčiausią iki šiol buvusį įrankį suprasti, kas ir kada mokiniams neaišku bei kaip jie jaučiasi – jų veidų išraiškas būtent tuo momentu, kada jie atlieka užduotis. Juk mokytojai pamokų metu, skaitydami mokinių kūno kalbą, apie juos labai daug sužino. Naudojame „Skype“ konferencijas, kada mokiniai gali klausti ir teirautis, tik gaila, be vaizdo, kadangi visai klasei prisijungus, ryšio kokybė drastiškai suprastėja.

Galbūt pastebėjote nuotolinio mokymo privalumus?

Mokiniams atsiskleidė galimybės tobulinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius. Jie, nustebau, prasti. Vos keli mokiniai įgūdžiais prilygsta maniškiams. Nors turėtų būti atvirkščiai. Juk kartos tobulėja, tad mokiniai turėtų būti pranašesni šiuolaikiniais įgūdžiais už mokytojus. Kita vertus, nustebau ir tuo, kad mokiniai pakankamai disciplinuoti ir rodo norą mokytis – paskui kiekvieną tikrai nelakstau ir neklausinėju. Tie, kas nori išmokti, jie to ir siekia. Taigi, privalumai būtų tokie, kad atradau ir pastebėjau nepamatytą mokinių pusę. Profesiškai man tai yra įdomus atradimas. Tikiuosi, ir mokiniai atranda kitokius save.

Kitas, labai svarbus paminėti privalumas, kad sujungėme 4 Vėjų mokyklos Blanchardstown skyriaus ir Inchicore skyriaus 9-12 klases į vieną ir dabar su mokytoja Edita Kaškevičiūte dirbame kartu. Mokiniai pasisemia daugiau, nes abu mokytojai turi savo nuomonę ir gali suteikti žinių iš savo perspektyvos. Abiturientams tai yra neįkainojama patirtis. Juk nuobodu dirbti su tuo pačiu mokytoju visus metus. Su Inchicore skyriaus mokytoja Edita pamokas planuojame, užduotis kuriame kartu, konferencijas rengiame kartu… Mokiniams tai puiki akademinio mokymosi patirtis. O ir man primena savotišką universitetinę aplinką. Man tai labai patinka, nes mokymas(is) jaučiasi gyvesnis ir dinamiškesnis.

O kokie galėtų būti įvardinti nuotolinio mokymo trūkumai?

Iš pradžių maniau, kad mokiniams ir man bus patogiau, nes galės prisijungti ir perskaityti medžiagą jiems patogiu metu, jiems patogiu tempu, internete susiras atsakymus į kylančius klausimus. Tačiau, panašu, kad pervertinau paauglius, pamiršdamas, kad nugali stiprus žmogiškasis faktorius – ieškojimas lengviausio ir paprasčiausio. Kas ieško, tas ir randa, bet ieško, deja, ne visi J Tad mokytojams kyla didesnė atsakomybė suplanuoti veiklą taip, kad mokiniai nesinaudotų šiais trūkumais. Būtų smagu, jeigu tėvai padėtų abiturientams, paplanuotų jų dienotvarkę, patartų, kaip planuotis laiką ir veiklas.

Kaip sekasi ieškoti naujų alternatyvių nuotolinio mokymo būdų?

Buvo sunku, nes reikėjo greitai reaguoti, teko panaktinėti, bet radau tai, ko norėjau ir sėkmingai naudoju su mokiniais. Nieko kardinalaus neįvyko: tiesiog adaptavau, pritaikiau, pakoregavau. Pradžioje sustabdėme mokymosi procesą apsidairyti, apsižvalgyti, tada padiskutuoti, apmąstyti ir po to jau nuspręsti ir veikti. Dabar dažniau internetinėmis nuorodomis mokinius nukreipiu į tekstus ir vaizdinę medžiagą, negu pateikdamas klasės ekrane ar popieriuje. Egzaminas man diktuoja mokymo strategijas, tad jos tokios pat ir išliko, tik metodai truputį pasikeitė.

Kaip į nuotolinį mokymą reaguoja mokiniai?

Pirmą savaitę jutau pasimetimą, sumišimą, nedrąsą. Greitai pastebėjau mokinių užsispyrimą ir nenorą greitai prisitaikyti, tad teko šiek tiek instruktuoti, truputį sukelti dirbtinio streso tam tikrais griežtesniais reikalavimais. Mokiniai suglumo iš dalies dėl to, kad dirbame su dviem mokyklos skyriais, tad mokiniai nedaugžodžiavo konferencijos metu, kadangi ne visi kitus pažįsta. Užduotis irgi ne visi norėjo atlikti būtent taip, kaip prašoma. Bet antrą savaitę mokiniai jau buvo atviresni, laisviau reiškė mintis, suprato reikalavimų svarbą ir pan. Tiesiog įvyko abipusis supratimas ir susitaikymas su realybe. Manau, kalbant subendrintai, mokiniams prisitaikyti lengviau, negu mokytojams, nes jie tiesiog turi vykdyti reikalavimus. Mokytojams juk viską reikia planuoti, kurti, dėlioti mintyse, numatyti rizikas, strateguoti, ir dar siekti įgyvendinimo. Kita vertus, kai nematau mokinių veidų, sunku pasakyti, kaip jie jaučiasi ir kuo gyvena.

Ko palinkėsite Dublino 4 Vėjų mokyklos ir visiems Airijos lietuviams – mokiniams?

Kantrybės. Gyvenimas sulėtėjo, bet tikrai nesustojo. Išnaudokite atsivėrusias galimybes, o jeigu jų nematote – apsidairykite, atsimerkite. Mėgaukitės tyla ir ramybe. O tie, kurie jos namuose neturi, nenusiminkite – pastebėkite savyje kažką nežinomo ir pamiršto arba atraskite naują save. Manau, kad visi mes grįšime į atvirą pasaulį save perkonstravę.

Nepamirškite rūpintis savo fizine ir psichine sveikata. Prireikus, nelaukite, kreipkitės. Internete tiek angliškai, tiek lietuviškai galima rasti profesionalų, kurie būtent šiuo metu teikia mokamą ir nemokamą emocinę pagalbą Airijoje. 4 Vėjų mokykla taip pat turi veikiančią Gerovės grupę su dviem (vaikų ir suaugusiųjų) psichologėmis – galite susisiekti per 4 Vėjų Facebook puslapį (https://www.facebook.com/4-v%C4%97jai-210128389001205/) asmenine žinute.

Parašykite komentarą