Monaghane ne tik buvo paminėta Lietuvos valstybės diena, bet ir pasirašytos dvi labai svarbios Lietuvai ir Airijai sutartys

Liepos 6-ąją, švenčiant Lietuvos valstybės dieną, Airijos Monaghano miesto muziejuje buvo ne tik atšvęsta ši šventė, sugiedoti Lietuvos ir Airijos himnai, bet ir pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Alytaus miesto ir Monaghano grafystės bei Alytaus šv. Benedikto gimnazijos ir Monaghano lituanistinės mokyklos “Lietuvos vaikai”. Tiesioginio teletilto metu Alytus sveikino Monaghaną, o Monaghanas siuntė linkėjimus Alytui. Be to, šventės dalyviai muziejuje turėjo galimybę susipažinti su  nedaug kam žinoma Lietuvos ir Didžiosios Britanijos karo lakūno Romualdo Marcinkaus veikla, gyvenimu ir mirties aplinkybėmis.

Ketinimų protokolą tarp Alytaus miesto ir Monaghano grafystės pasirašė Monaghano grafystės tarybos pirmininkas David Maxwell ir Alytaus miesto  savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilija Ramanauskienė. Laikraštis “Lietuvis” paprašė Vilijos Ramanauskienės pasidalinti įspūdžiais apie šį ne tik dviems miestams, bet ir visai Lietuvai reikšmingą įvykį. 

– Gal galite papasakoti apie tą kelią, kurį teko nueiti iki pasirašant sutartį su Monaghano grafyste ir kodėl Alytus pasirinko Monghaną?

–  Padedant Lietuvos Respublikos ambasadoriui Airijoje Egidijui Meilūnui, tą kelią nuo derybų iki ketinimų protokolo pasirašymo nuėjome labai greitai. Kodėl bendradarbiausime būtent su Monaghanu? Iš tikrųjų, tai labai didelis ambasadoriaus Egidijaus Meilūno nuopelnas – Airijoje jis surado panašią pagal dydį grafystę į Alytų (Alytuje gyvena 56 tūkst. žmonių, o visoje Monaghano grafystėje apie 50 tūkst.). Beje, mes jau žinojome, kad čia gyvena didžiausia ir viena stipriausių lietuvių  bendruomenių Airijoje – apie 12 proc. grafystės gyventojų sudaro lietuviai ir mes nedelsdami pradėjome derybas su grafystės vadovais, ten gyvenačiais lietuviais, Alytaus vadovais. Ir štai mes čia, o rugsėjo ar spalio mėnesį lauksime Monaghano atstovų pas mus Alytuje.

Iš pradžių mums buvo pasiūlyta susipažinti su Monaghano miestu ir grafyste. Į čia pirmą kartą  atvykome gegužės mėnesį, papasakojome apie Lietuvą, pristatėme ir parodėme Alytų. Tada Monaghano vadovai pasiūlė liepos 6 d., minint Lietuvos valstybės dieną, pasirašyti ketinimų protokolą, kuriame numatyta, kad bendradarbiausime investicijų pritraukimo, turizmo, kultūros, švietimo, sporto, verslo srityse. Be abejonės, tas sritis galima bus plėsti, įtraukiant vis naujas, priklausomai nuo abiejų šalių susitarimo. Iš tikrųjų tiek mums, tiek airiams svarbu, kad tas bendradarbiavimas vyktų ne tiek tarp savivaldybių, kiek tarp žmonių. Kartu su manimi atvažiavo Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė, kuri pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Monaghano lituanistine mokykla „Lietuvos vaikai“. Jau buvome susitikę su Monaghano švietimo ir mokymo centro atstovais ir akivaizdžiai pamatėme, kad jie taip pat suinteresuoti, kad kiek galima glaudžiau bendradarbiautume. Kaip pavyzdys to, nuo rudens pradedamas dėstyti trumpasis lietuvių kalbos kursas airiškose mokyklose. Mums tai iš tikrųjų labai maloni žinia ir tokią iniciatyvą mes labai palaikome. Juk Lietuvai labai svarbu,  kad mažieji lietuvaičiai, gyvenantys Airijoje, mokytųsi ir mokėtų savo gimtąją kalbą. Rugsėjo mėnesį Monaghane bus didelė lietuvių šventė, kurią planuojama surengti įvairiose grafystės vietose ir kurioje mes būtinai dalyvausime, atsiųsime grojančių, muzikuojančių, šokančių atstovų ir kiek galėdami prisdėsime prie jos organizavimo. Džiugu, kad į mūsų Valstybės dienos minėjimą ir sutarčių pasirašymo ceremonijas atvyko ne tik lietuviai, bet ir airiai. Kadangi mūsų meras negalėjo atvykti, mes nusprendėme per Skype surengti tiesioginį tiltą tarp Monaghano ir Alytaus.

–  Naudodamiesi proga, norėtume paklausti: kokie dabar reikalai su emigracija Alytuje?

–  Žmonės iš tikrųjų emigruoja tiek iš Lietuvos, tiek ir iš Alytaus, bet dabar išvažiuoja mažiau, negu išvažiuodavo anksčiau. Pernai į Alytų sugrįžo apie 400 žmonių, bet apie 1000 išvažiavo. Labai tikimės, kad ateityje sugrįžtančiųjų bus daugiau, o išvažiuojančiųjų vis mažės ir mažės. Gyvenimas juk Lietuvoje gerėja ir žmonės tai supranta ir mato. Be to, svetimoje šalyje, kad ir kaip tu besistengtum, vietiniu vistiek nebūsi ir pilnai įsilieti į kitos šalies bendruomenės gyvenimą yra sudėtinga. Todėl aktyvesniems žmonėms yra labai svarbu būti naudingam visuomenei, o Lietuvoje lietuviai tokį šansą turi didesnį, nes ten gyvena tavo giminės, tavo artimieji, tavo draugai – ten tavo šaknys, nuo kurių atsiplėšti labai sunku, o ir nereikia to daryti.

Mes labai daug dirbame su Pasaulio lietuvių bendruomene – jau trečius metus kviečiame iš Alytaus išvažiavusius žmonės atvažiuoti į miesto šventę, susitikti, pabendrauti, pažiūrėti, kas pasikeitė Lietuvoje ir kaip mes patys pasikeitėm. Birželio 15 d. yra Alytaus miesto gimtadienis, o šventę organizuojam arčiausią savaitgalį. Šįmet birželio 16 d. vėl mieste buvo susirinkę po pasaulį išsibarstę lietuviai. Mes jiems papasakojame, kaip mes čia gyvename, pristatėme miesto viziją. Stengiamės į mūsų gyvenimą įtraukti visus po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius ir kartu kurti mūsų gimtąjį Alytų. Dėl to nebūtinai reikia sugrįžti visam laikui į Lietuvą ar į savo gimtąjį miestą – tą galima daryti ir gyvenant svetur. Svarbiausia, kad žmogus širdimi būtų su savo miestu, su savo šalimi.

– Kaip Jums atrodo, ko lietuviai galėtų pasimokyti iš airių, o jie iš mūsų?  

–  Yra vienas dalykas, kurio iš tikrųjų galime pasimokyti iš airių, tai jų požiūrio į emigraciją. Airiai juk taip pat, kaip ir lietuviai, pasklidę po visą pasaulį – užsienyje jų gyvena apie 40 mln., kai pačioje šalyje gyvena tik virš keturių milijonų. Airiai emigruoja ir jie nebijo apie tai kalbėti, jie supranta, kad emigrantai savo kultūrą neša visam pasauliui. Paimkim, pavyzdžiui, šv. Patriko dieną – ją švenčia visas pasaulis, Lietuva irgi ir mums yra ko iš airių mokytis. Mūsų himno giedojimas taip pat tampa puikia tradicija, prie kurios šiandien Monaghane prisijungė ir airiai. Džiugu, kad dvi tautos kartu sugiedojo savo šalių himnus ir šią tradiciją reikėtų skatinti ne tik Airijoje, bet ir visame pasaulyje, kur tik gyvena lietuviai. Tokiu būdu mes savo Valstybės dieną, pasimokę iš airių, galim padaryti populiaria švente visame pasaulyje. Tai padėtų mums dar labiau paskleisti mūsų kultūrą, pasiekti, kad kiekvienas lietuvis didžiuotųsi tuo, kad jis yra lietuvis. Pažiūrėkime, kaip airiai „kapsto“ savo šaknis – juk jų dėka pasaulis sužinojo, kad kone pusė airių buvo Amerikos prezidentaisar įžymiais veikėjais. Tai sukelia žmonių pasididžiavimą savo tauta, o mums to dar labai trūksta. Jau dabar dauguma supranta, kad emigracija nėra blogas dalykas – juk išvažiavę lietuviai savo gerais darbais, iniciatyvom, idėjom taip pat garsina Lietuvą, stiprina jos autoritetą pasaulyje. Dabar jau nesvarbu, kur tu gyveni, svarbu, kad nepamirštum savo šaknų. Todėl reikia bendradarbiauti, reikia bendrauti, pristatinėti pasauliui savo kultūrą, tradicijas – tai padeda kitiems geriau pažinti mus, o mums patiems tapti vieningesniais.

Bendradarbiavimo sutartį Monghane pasirašė ir Alytaus miesto šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė bei Monaghano lituanistinės mokyklos direktorė Edita Vaitkaitienė. Po sutarties pasirašymo laikraštis “Lietuvis” paprašė Loretą Šernienę atsakyti į keletą klausimų.

Monaghane, kaip žinome, yra vienintelė lituanistinė mokykla, o Alytuje mokyklų daug – gal galėtumėte papasakoti, kodėl buvo pasirinkta būtent Alytaus šv. Benedikto gimnazija?

– Mes esame išskirtinė gimnazija Lietuvoje – esame katalikiška gimnazija ir vadovaujamės katalikiškomis vertybėmis. O kodėl mes ar mus pasirinko, atsakyti sunku. Pavasarį Alytaus savivaldybė pranešė, kad miestas užmezga draugiškus ryšius su Airijos panašiu miestu Monaghanu, kuriame yra lietuviška vaikų mokykla. Mes, kaip minėjome, turime savitą mokinių ugdymą, deklaruojame katalikiškas vertybes, pagal kurias iš tikrųjų siekiame gyventi ir ugdyti savo mokinius, be to, esame atviri pasauliui ir turime daug bendradarbiavimo sutarčių ne tik su Lietuvos mokyklomis, bet ir su kitomis užsienio šalių mokyklomis, tai pagalvojome: o kodėl mums neužmezgus ryšius ir su Monaghano lituanistine mokykla „Lietuvos vaikai“? Taip ir prasidėjo mūsų bendravimas. Maloniai nustebino žinia, kurią po sutarties pasirašymo pasakė Lietuvos Respublikos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas, kad kai kuriose airiškose mokyklose nuo rugsėjo bus pradedamas dėstyti trumpasis lietuvių kalbos kursas. Iš karto pradėjome kalbėti apie tai, kad galima būtų artimiau susipažinti ir susidraugauti – mūsų gimnazijoje mokomasi nuo pirmos iki dvyliktos klasės, mes turime įvairaus amžiaus moksleivių ir tikrai galėsime rasti sąlyčio taškų ir su Monaghano mokykla. Be to, šis bendradarbiavimas mūsų vaikams atvers galimybes atvažiuoti į Airiją, pasitobulinti anglų kalbą, susipažinti su šios šalies kultūra. Kita vertus,  galbūt mūsų gimnazijos vaikai ateityje pasirinks studijas kurioje nors Airijos aukštojoje mokykloje. Siekiame sudaryti savo mokiniams galimybes dar sėdint mokyklos suole kiek galima daugiau pamatyti pasaulio ir kiek galima daugiau visko sužinoti. Manau, kad ši draugystė bus puiki galimybė parodyti mūsų vaikams realų gyvenimą Airijoje, o ne sužinoti apie tai tik iš grižtančiųjų, kurie pateikia informaciją taip, kaip jie nori ar taip, kaip jiems atrodo. Manau, kad Airijos lietuvių šeimų vaikams taip pat būtų labai įdomu atvažiuoti į Lietuvą, sugrįžti į lietuvišką aplinką. Girdėjome, kad ne visi mažieji lietuvaičiai Airijoje kalba lietuviškai, tad Lietuvoje jie turėtų galimybę patobulinti savo lietuvių kalbą, atvažiuoti pas bendraamžius į svetimą šeimą, o ateityje galbūt ir studijas pasirinkti Lietuvoje.

Kokie veiklos ir bendradarbiavimo aspektai numatyti tarp dviejų mokyklų pasirašytoje sutartyje?

– Mūsų pasirašytoje sutartyje viename iš punktų numatyta organizuoti bendras konferencijas, vaikų mainus, vaikų stovyklėles, ketiname keistis metodine medžiaga, o mokytojams siūlome dalintis savo gerosiomis patirtimis. Manome, kad ši veikla ateityje dar labiau išsiplės. Kadangi viskas vyko gana sparčiai, tai mes nusipiešėm tik bendrą viziją, bet tikslą tikrai turime ir jo sieksime. Jeigu abipusiai pasistengsime, tai bus ryškus žingsnis į priekį tiek Monaghano lituanistinei mokyklai, tiek ir mūsų gimnazijai.

Kaip šią iniciatyvą sutiko Monaghano valdžios atstovai?    

– Visi mus labai šiltai priėmė ir nuoširdžiai sveikino šią iniciatyvą. Dar prieš pasirašant sutartį buvome susitikę su Monaghano miesto valdžios astovais, kurie tikrai nuoširdžiai domėjosi tiek Alytumi, tiek mūsų mokykla ir labai draugiškai atsiliepė apie Monaghano lietuvių bendruomenę. Į sutarties pasirašymą taip pat atvyko ne tik meras, bet ir kiti valdžios atstovai, vietiniai airiai, kurie kartu su mumis giedojo ne tik airišką, bet ir lietuvišką himną. Taip pat labai maloniai nustebino šiltas airių požiūris į emigrantus ir jų noras palaikyti bendradarbiavimo iniciatyvas.

  Sutartis jau pasirašyta – ar nepadėsite jos kažkur giliai į stalčių?

– Paprastai niekada taip nedarome – jeigu realiai nematome vizijos, nepradedame ir dialogo. Mokyklos yra vaikų, bet ne mokytojų, todėl pirmiausiai galvojame apie savo mokinius, kad jiems būtų galimybė atrasti kitokias ugdymo formas, kad jie turėtų galimybę bendrauti su kitais žmonėmis ir susipažintų su kitokiomis patirtimis, nes tai ne tik plečia vaikų akiratį, bet ir kelia vaikų mokymosi motyvaciją ir skatina pasididžiavimą. Mūsų vaikai, atvykę į Airiją, reprezentuos savo šalį, miestą, savo gimnaziją ir tai didelė garbė ir mums, ir Lietuvai. Airijos lietuviukai, atvykę į Lietuvą, mums taip pat papasakos apie Airiją, mokymosi galimybes ir tai, manome, naudinga ir pačiai Airijai.

Kiek Jūsų vadovaujamoje gimnazijoje mokosi vaikų?

– Mūsų šv. Benedikto gimnazijoje mokosi 800 mokinių. Me sesame viena iš didesnių mokyklų tiek Alytuje, tiek ir turbūt Lietuvoje. Turime iš tikrųjų daug gabių ir talentingų vaikų ir tuo labai didžiuojamės. Rudenį, kada mūsų gimnazistai grįš po atostogų, būtinai papasakosime jiems apie pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, apie mūsų partnerius – Monaghano lituanistinę mokyklą „Lietuvos vaikai“ ir apie tai, ką matėme ir patyrėme Airijoje. Per šios dienos susitikimą daug filmavau, ypatingai vaikus, giedančius Lietuvos himną, šokančius ir bendraujančius. Mačiau, kaip jie demonstravo lietuviškas vėliavėles ir didžiavosi ant savo drabužėlių turintys nors kokį lietuvišką akcentą. Mūsų vaikams ne tik papasakosime, bet ir parodysime, kad mažieji Airijos lietuviai, nors ir išvykę, bet jie yra lietuviai ir tuo didžiuojasi

Kai miestai bendradarbiaus, tai tą veiklą tarp dviejų mokyklų bus paprasčiau organizuoti. Be to, Airijoje turime labai puikų Lietuvos ambasadorių Egidijų Meilūną, kuris, esame tikri, ne tik palaikys mūsų iniciatyvas, bet ir žodį už mus užtars. Apskritai, esame labai patenkinti pasirašę šias dvi sutartis ir esame įsitikinę, kad žengtas labai didelis ir pozityvus žingsnis stiprinant draugystę tarp dviejų šalių, miestų ir mokyklų.

Monaghano lituanistinės mokyklos direktorė Edita Vaitkaitienė:

Nors ir gyvename toli nuo Lietuvos, bet Lietuva visuomet bus mūsų širdyse. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, būtent liepos  6 – ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – visi lietuviai, nesvarbu kuriame Pasaulio krašte jie gyventų, susitelkia tautiškai giesmei. Mes, Monaghano lietuviai taip pat tokios progos nepraleidžiame ir kiekvienais metais liepos 6-ąją 21 val. Lietuvos laiku susiburiame tautiškai giesmei. Kaip jau žinote, šie metai Lietuvai yra labai svarbūs. Šiemet mes švenčiame Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį, todėl nusprendėme Lietuvos gimtadienį švęsti ne tik savam, lietuvių, rate, o pakviesti ir pristatyti Lietuvą  airiams bei kitoms tautoms. Tegul žino, kad turime gražias lietuviškas tradicijas, turtingą šalies istoriją bei galime didžiuotis savo tėvyne! Pati tokios šventės iniciatyva kilo aptariant Monaghano savivaldybės galimą pagalbą Monaghano lituanistinei mokyklai. Taigi, iš atrodo neįgyvendinamos idėjos (nes pasiruošimui buvo labai mažai laiko), visa tai virto gražia Lietuvos valstybės bei draugystės švente, kurią planuojame padaryti kasmetiniu renginiu ir žadame švęsti kiekvienais metais.

Jau keletą metų vis audėme mintį, jog būtų labai šaunu, o ir naudinga patiems mokiniams bei mokytojams susibičiuliauti su viena iš Lietuvos mokyklų. Mokytojai galėtų pasidalinti gerąja patirtimi, galimi bendri seminarai, projektai, edukacinės stovyklos… Mūsų mokyklos mokiniai savo ruožtu galėtų susirasti draugų, bendraminčių, susipažintų su Lietuva iš arčiau – pamatytų Lietuvą „kitomis akimis“ ir taip ją įsimylėtų, o taip pat patobulintų savo lietuvių kalbą, praplėstų žodyną.  Mes tikimės, kad užmezgus artimesnį ryšį su Lietuva, mūsų moksleiviams bus lengviau pažinti save, suvokti savo kilmę bei tautinę tapatybę. Lietuviukams iš Lietuvos taip pat būtų naudinga patirtis: jie susipažintų su kito krašto istorija, papročiais, pagilintų anglų galbos žinias, pasidalintų įspūdžiais bei moksleiviškomis aktualijomis. Kadangi buvo nuspręsta draugystės tiltą tiesti tarp Monaghano grafystės ir Alytaus miesto, mes taip pat prisidėjome prie šios gražios iniciatyvos ir pradėjome ieškoti mokyklos – partnerės Alytuje. Kodėl Šv. Benedikto gimnazija? Ačiū Vilijai Ramanauskienei už rekomendaciją. Tai puiki, katalikiškas vertybes puoselėjanti mokykla, turinti savo vertybių kodeksą, kuris yra artimas mums, o taip pat turinti daug aktyvių veiklų. Jos vadovė Loreta Šernienė pilna entuziazmo, energijos bei idėjų. Jau ateinantį rudenį planuojame pirmąją keletos mūsų mokyklos mokinių bei mokytojų pažintinę viešnagę į Alytų. Tai tik pradžių pradžia.

Monaghano grafystės bei Alytaus miesto atstovų pasirašyta tarpusavio bendradarbiavimo/draugystės sutartis padės būsimos draugystės tarp mokyklų pamatus  bei atneš daug naudos mums visiems: skatins tarpusavio draugystę, santarvę, tarpusavio supratimą; plėtos turizmą bei pramonę. Tautiečiams atsiras didesnis pasitikėjimas bei susidomėjimas Lietuva, paskatins įsitraukti į lietuvybės skleidimo veiklą, tautiškumo ir pilietiškumo augimą, puoselėjimą, tautinio identiteto formavimą, padės sutvirtinti glaudesnius ryšius  tarp Lietuvos ir Airijos. Tai puiki iniciatyva pasauliui pamatyti Lietuvą, pajusti jos alsavimą, išskirtinumą ir spalvas. Tikiuosi, mes kartu vieni kitus auginsime  ir tobulėsime kartu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *