Lietuvos žydas Robert Briscoe – IRA kovotojas, nacionalistas, sionistas ir Dublino meras

Robert „Bob” Briscoe gimė 1894 m. rugsėjo 25 d. imigrantų iš Lietuvos šeimoje – žydų Abraom William Briscoe ir Ida Yodike – šeimoje. Jie 1880 m. persikėlė į Airiją iš Šiaulių, bijodami žydų persekiojimo pasekmių. Pirmosios žinomos žydų žudynės įvyko Rusijos imperijoje, Odesoje, 1821 m. Ir to priežastimi tapo gandai apie žydų dalyvavimą graikų ortodoksų patriarcho Grigorijaus nužudyme Stambule.

Rusijoje Abraom turėjo pavardę Cherrik. Iš pradžių jis pardavinėjo puodus, importavo arbatą, vėliau pradėjo remontuoti baldus ir 1914 m. tapo klestinčiu verslininku. Sūnui jis nusprendė duoti garbingo Airijos nepriklausomybės gynėjo Robert Emmet vardą, o jo brolis buvo pavadintas sukilimui prieš britų valdžią vadovavusio Theobald Wolfe Tone garbei ir gavo Wolfe vardą.

1914 m. Robert Briscoe išvyko į Berlyną studijuoti elektrotechnikos mokslų, tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jis buvo suimtas. Vėliau jis buvo paleistas mainais už vokiečių belaisvius. Tėvai, nenorėdami leisti sūnų tarnauti į britų armiją, išsiuntė jį į Jungtines Amerikos Valstijas.

Laive,  plaukiančiame į Niujorką, jaunuolis susitiko su Airijos marksisto James Connolly dukra Norah Connolly. Jaunuolius sujungė abipusiai jausmai ir Nora patikėjo Robert Briscoe slaptą pranešimą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose Norą pasitiko Airijos profesinės sąjungos lyderis James Larkin ir žydas „Bob“ prisijungė prie Airijos nepriklausomybės kovotojų. Vėliau jis sužinojo, kad dokumentai, kuriuos jis padėjo pervežti į JAV, buvo Kononlly pranešimas Vokietijos ambasadoriui Gran Von Bernstorff, davusiam pradžią 1916 m. „Velykų sukilimui“.

Iki 1916 m. „Bob” Niujorke įkūrė gamyklą, gaminančią kalėdinius žiburius, tačiau jis aktyviai sekė ir įvykius Dubline, vykusius 1916 m. „Velykų sukilimo“ metu ir po jo. Greitai jį į savo judėjimą įtraukė IRA lyderis Liam Mellows ir 1917 m. „Bob” grįžo į Airiją kaip pilnateisis kareivis, pardavęs savo gamyklą Amerikoje.

Airijoje, pasivadinęs „Captain Swift” slapyvardžiu, jis vykdė Airijos respublikonų judėjimo jam patikėtas užduotis. Michael Collins nusiuntė Briscoe į Vokietiją, kad šis nupirktų ginklų – tuo metu jų ten galima buvo nusipirkti už labai nedidelę kainą. „Bob“, apgavęs britų seklius, įsigijo ir pervežė į Airiją didžiulį kovinių ginklų arsenalą.

Nuo 1917 m. iki 1921 m. jis aktyviai kovojo už Airijos nepriklausomybę, palaikydamas glaudžius ryšius su Michael Collins ir Eamon de Valera bei su „Gaele” klanu, pagrindine airių nacionalistų organizacija Jungtinėse Amerikos Valstijose. Briscoe vadino save „pirmininku organizacijos, kovojančios prieš Angliją“.

Dvi Briscoe seserys, Fanny ir Molly Goldberg, dalyvavo moterų IRA kovos padalinyje “Cumann na mBan” – jų uždavinys buvo slėpti revoliucionierius.

1922 m. viduryje Dublino laikraščiai paskelbė straipsnius apie išpuolį prieš įtakingą politiką Darrell Figgis. Briscoe, jau būdamas Dublino meru, prisipažino, kad jis asmeniškai dalyvavo šiame išpuolyje. „Manau, kad jis būtų laimingesnis, jei mes jam perpjautume gerklę, bet mes jam nukirpome tik jo raudoną barzdą”, – sakė “Bob”.

Briscoe kartu su savo bendražygiu Eamon de Valera buvo “Fianna Fail” partijos įkūrėjais ir 1927 m. “Bob” buvo išrinktas į Airijos Parlamentą. Tai buvo pirmas kartas, kai žydas tapo Dáil nariu. Jis dalyvavo Airijos politiniame gyvenime iki pat savo išėjimo į pensiją – 1965 metų. Robert Briscoe, būdamas žydu, tapo pirmuoju Airijos lordu-meru 1956 m. ir 1961 m. Jo sūnus Ben Briscoe sakė, kad „net popiežiaus negalėjo iškelti aukščiau, nes bijojo katalikų daugumos nepasitenkinimo“.

Praėjusio amžiaus 30-aisiais metais „Bob”, pasinaudojęs IRA patirtimi, organizavo rėmėjų pagalbą vokiečių žydams. Jis stengėsi apsaugoti žydus nuo  nacių, neteisėtai gabendamas juos į JAV kontrabandiniais kanalais, pasinaudodamas tais pačiais ryšiais, kurie jam padėjo gabenti ginklus iš Vokietijos. Tačiau į Airiją jam pavyko atgabenti tik 300 žydų pabėgėlių, bet yra žinoma, kad jis organizavo 100 našlaičių iš Prahos perkėlimą į Airiją ir padėjo jiems rasti globėjus.

Prieš jį buvo pastatyta opozicijos siena, kurią surentė dvasininkai, politikai ir Vyriausybės pareigūnai – jiems nepatiko „Bob“ veiksmai, nes Airija laikėsi neutralios šalies pozicijos. Antrojo pasaulinio karo metu jis stengėsi išgelbėti laivą su vengrų žydais, kuris plaukė su Airijos vėliava, bet jam nepavyko, nes negavo būtino Vyriausybės leidimo. Jis taip pat negalėjo gauti vizų daugeliui vokiečių žydų, įskaitant savo tetą Hedwigą ir jos dukterį – jos mirė Aušvice kartu su kitais 150 Briscoe šeimos nariais.

Po Antrojo pasaulinio karo jis vėl prisiminė savo revoliucinę praeitį, padėdamas Palestinos sionistų grupuotei “Irgun” – pasinaudojęs savo senais ryšiais, jis tiekė ginklus Artimiesiems Rytams.

“Bob” turėjo septynis vaikus. Jo sūnus Ben pasekė savo tėvo pėdomis ir tapo Airijos politiku, Joe tarnavo kariuomenėje, o viena iš dukterų tapo vienuole karmelite.

Jo memuarai „For the Life of Me” buvo paskelbti 1958 m. Robert Briscoe atsistatydino po 1965 m. rinkimų, o jo sūnus Ben gavo vietą rinkimų apygardoje.

1956 m. Briscoe, būdamas žydu, buvo pirmasis ir vienintelis šios tautybės  Dublino lordas-meras. Nors valdant britams dar vienas žydas – William Annyas – buvo išrinktas Youghal miesto, Cork grafystėje, meru, bet tai buvo tolimais  1555 metais.

Migracijos centras Niujorke “Emerald Isle” įsteigė specialų apdovanojimą, pavadintą legendinio airių istorijos veikėjo Robert Briscoe vardu.

Dave Farrell

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą