Jurgita Urbelienė: Švietimas turi mokyti mokytis, o ne tiesiog mokyti

Mokytoja Jurgita Urbelienė jau ne vienerius metus Airijos lietuvaičius mokanti lietuvių kalbos pasakoja apie nuotolinį mokymą šiuo sudėtingu “Covid-19” laikotarpiu.

– Lituanistinis švietimas Airijos mokyklose – unikalus reiškinys. Gal galite trumpai pristatyti projektą, kokia jo esmė? Kaip lituanistinis mokymas pasiekė Airijos mokyklas?

–  2017 metais Airijoje patvirtintoje Užsienio kalbų mokymo strategijoje lietuvių kalba vadinama „paveldėtąja“ (angl. Heritage Language). Toks statusas dar suteiktas lenkų ir portugalų kalbom. Idėja iš pradžių kilo Airijos švietimo ir mokslo departamentui (Department of Education and Skills), ją palaikė Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje ir Post-Primary Languages Initiative (PPLI). 2017 metais buvo atliktas užsienio kalbų mokymo ir susidomėjimo tomis kalbomis mokyklų auditas. Kai kurios mokyklos pažymėjo, kad jos būtų suinteresuotos, jeigu jose būtų dėstomas lietuvių kalbos kursas, kuris skatintų lietuvius mokytis ir saugoti savo gimtąją kalbą kaip lietuviškos kultūros paveldą. Jeigu kalbėsime apie trumpąjį lietuvių kalbos kursą airiškose mokyklose, tai yra nemažai mokyklų, kurios pageidauja, kad jose pagal galimybes būtų pradėtas dėstyti lietuvių kalbos kursas. Be trumpųjų lietuvių kalbos kursų vykdomas lietuvių kalbos mokymas 5-6kl., tai lietuvių kalbos egzamino paruošimo klasėse, bei TY (Transition Year) klasėje.

Paveldo kalbos išsaugojimas ateityje suvaidina labai svarbią rolę kiekvieno šiandieninio mokinio gyvenime. Kaip rodo tyrimas, šnekamosios, arba kitaip sakant tos kalbos, kuria kalbama namuose palaikymas, lemia naujos kalbos (anglų) raidą, o ne trukdo jai vystytis. Lietuvių mokiniams gimtosios kalbos mokėjimas suteikia galimybę palaikyti ryšius su Lietuva ir galbūt ateityje jiems tai atvers naujas darbo galimybes. Be to, tai taip pat yra didžiulis privalumas Airijos visuomenei, nes ji siekia tapti daugiakultūrine šalimi.
Nuo 2020 metų rugsėjo įsigalios lietuvių kalbos mokymo programa, kurią galės naudoti visos norinčios Airijos mokyklos.

– Pandemija ir karantinas yra iššūkiai švietimo sistemai tiek Lietuvoje, tiek čia – Airijoje. Reikėjo iš esmės keisti mokymo procesą. Kas pasikeitė? Kaip karantinas, pandemijos sukelta krizė pakeitė tradicinį mokymą?

– Tai yra keistas ir labai sudėtingas laikas. Manau šiuo metu mokytojai ir studentai išgyveną didžiausią švietimo eksperimentą žmonijos istorijoje. Mokykla, klasė persikėlė į namus. Daugelio moksleivių, mokytojų virtuvės stalai tapo mokymo ir mokymosi centrais. Išlaikyti, ilgalaikį tokį mokymo(si) ritmą (kuris tęsiasi nuo kovo 13d.), tai tikras iššūkis. Tradicinį mokymą pakeitė nuotolinis mokymas, Tiek aš tiek mokiniai pasiilgome gyvo kontakto, suprantama, kad virtualybė nepakeis gyvo mokinio – mokytojo santykio. Pastebėjau, kad trūksta mokyklinio šurmulio. Kai pamokos vykdavo klasėje, norėdavosi, kad mokiniai dirbtų susikaupę, be pašalinių pašnekesių ar komentarų. Pats nuotolinis mokymas pranoko visus lūkesčius. Nors esu optimistė ir visus iššūkius pasitinku drąsiai, vis tik buvo nuogąstavimų kaip tai pavyks įgyvendinti. Nuotolinis mokymas leido visiems peržiūrėti ir vėl prisiminti jau kiek pamirštus savo darbo procesus mokytojams kurie turi kruopščiai pasiruošti kiekvienai pamokai, atnaujinti mokymo(si) medžiagą, suteikti grįžtamąjį ryšį kiekvienam besimokančiajam, reflektuoti savo veiklą. Savo įtemptoje dienotvarkėje planuoju viską – virtualiai dalyvaujant sinchroninėse pamokose, tenka daugiau laiko skirti pasiruošimui pamokoms.

 – Lietuvoje neseniai buvo vykdoma akcija pavadinimu „Aš mokau vaikus. Kokia tavo supergalia?“. Akcijos pavadinimas referuoja į tai, kad mokytojas veikia „supergalių“ lauke. Skamba kaip kokia misterija. Tačiau iš tiesų, koks turi būti šių dienų mokytojas? Ir koks, Jūsų akimis, turi būti mokytojas, dirbantis specifiniame lauke – užsienio mokykloje dėstydamas lietuvių kalbą?

– Didžiausia vertybė – ne pasirinkta nuotolinio mokymo aplinka. Bet žmonės – mokytojai, jų noras tobulėti, mokytis, patarti vieni kitiems, bandyti, eiti pirmyn, jų nuoširdi pagalba . Aš buvau mokoma, kad svarbiausia mokytojo paskirtis – atskleisti žmogaus prigimtyje glūdintį kūrybinį nusiteikimą. Šis tikslas nėra lengvai pasiekiamas, nes žmogaus prigimtis kaip žinome yra prieštaringa, joje glūdi ne tik gėrio, bet ir blogio pradmenys. Kaip teigia Steen Larsenas “Niekas negali kito ko nors išmokyti, bet mokytojas gali sukurti situaciją, kurioje mes patys ko nors išmoktume”. Dabartinė susiklosčiusi situacija manau mus, mokytojus ir mokinius, išlukšteno ir daug ko išmokė, visi atradome savo ,,super galių’’. Juk gyvenimo išbandymuose slypi neišsemiamos galimybės mokytis iš patirties ir tapti gereniems nei vakar. Manau mokytojas yra mokytojas ir nesvarbu ar tas ,,mokymo laukas’’ Lietuvoje ar Airijoje. Mokytojas, jis ne tik dalykininkas, jis ir auklėtojas, ir geriausias draugas.

– Kaip atrodo nuotolinis mokymas? Kaip sekasi įgyvendinti nuotolinį mokymą? Kokius įrankius naudojate?

– Jau iki nuotolinio mokymo ,,Post Primary Language Ireland’’ mokytojai naudojomės ,,Microsoft365’’ ir ,,Microsoft Teams’’ aplinka, tad susiklosčius šiai situacijai nebuvo didelių svarstymų kokią mokymo aplinka bus pasirinkta, juolab dauguma Airijos mokyklų naudoja šią aplinką. Laukdama pirmosios nuotolinės pamokos išties nerimavau, kaip seksis. Tačiau tik pradėjusi pamoką supratau, jog tikrai nebuvo ko. Kiek keistoka buvo pradžioje kalbėti nematant mokinių veidų. Labai trūko grįžtamojo ryšio, kuris būdavo mokant gyvai klasėje. Tačiau su laiku tas jausmas išnyko. Tai buvo didelis iššūkis, kurį, manau, mes visi drauge įveikėme. Mokiniai ruošiasi pamokoms, skiria laiko, todėl viskas vyksta labai sklandžiai.. Žinoma toks mokymasis daugeliui mokinių visiškai nauja patirtis.Tad labai svarbu palaikymas, paskatinimas. Pamokas pagyviname naudodamiesi ,,Microdoft Teams’’ ,,Whiteboard’’ funkcija bei filmuotomis mokiniams atsiunčiamomis pamokomis, tokia pamokų forma suteikia galimybę pateikti iš anksto paruoštą mokomąją medžiagą, bei esant būtinybei pakartotinai peržiūrėti pamoką. Darbo su mokiniais metodų įvairovė suteikia laisvę mokinių mintims, veiksmams, provokuoja įvairius, individualius atsakymus, moko gerbti draugų idėjas, skatina savarankišką požiūrį.Į mokymosi proceso tobulinimą jungiu ir mokinius, naudodami CHAT’Ą kartu diskutuojame kaip paįvairinti nuotolinį mokymą, kas juos pačius domintų.

Mokykla labai svarbi socialiniu požiūriu, mokiniams yra sunku kiekvieną dieną nepamatyti savo draugų gyvai.Tad teko padėti prisitaikyti prie šios naujos realybės. Begalo svarbu su kiekvienu palaikyti ir individualų ryšį. Išnaudodami ,,Microsoft Teams’’ galimybes naudojame atskirą pokalbį, kuriame mokinys gali saugiai užduoti rūpimus klausimus ir gauti reikalingą papildomą pagalbą. Gražiu ritualu tapo kiekvieną mokymo savaitę pradėti gražia sentencija ar kokia nors mintimi, kuri pakylėtų darbui ir padėtų mažiau galvoti apie siaučiantį virusą.

– Galbūt pastebėjote nuotolinio mokymo privalumų?

– „Švietimas turi mokyti mokytis, o ne tiesiog mokyti“, dabartinėje situacijoje vyksta šio posakio realizacija. Tačiau išskirčiau vienintelį šio mokymo(si) privalumą, tai jo lankstumas, kadangi besimokančiųjų neriboja nei laikas, nei vieta, galima optimizuoti įv. resursus ir išteklius, taip atkreipiamas dėmesys ne į mokymą, o į mokymąsi, bei į galimybę besimokantiesiems savarankiškai bendradarbiauti. Žinoma technologijos negali visiškai pakeisti žmogiškojo bendravimo, mokiniams ir mokytojams trūksta gyvų emocijų.Bet tenka pripažinti, kad nuotolinis mokymas(is) suteikia galimybių geriau pažinti save ir mokinius.

– O kokie galėtų būti įvardinti nuotolinio mokymo trūkumai?

– Kasdienis gyvenimas pristabdytas. Jei anksčiau mums vos užtekdavo 24 valandų per parą, dabar laiko yra daugiau nei pakankamai. Tai tik teoriškai…Bet praktiškai didžiausia problema ilgos darbo ir mokymosi valandos prie kompiuterio. Organizuoti nuotolinį mokymąsi reikia daugiau laiko ir energijos, tarkim tai užduočiai, kuriai paprastai ruošiantis tradicinėms pamokoms skirdavau. Ta pati situacija galioja ir mokiniams. Ne visi mokiniai turi laiko planavimo įgūdžius, kai kas darbus truputėlį atidėlioja. Paprastai neplanuojant laiko sudėtinga atlikti visas paskirtas užduotis ir kažko nepalikti. Mokiniams reikalingas dienos plano pavyzdys, kurį kiekvienas gali pildyti: pasižymėti, kada bus video pamoka, užduotis, kurios paskirtos tai dienai, kur rasti tas užduotis, kada atsiskaityti mokytojui ir pan.Geriausia, jei šis vizualus planas gulėtų ant mokinio stalo ir būtų nuolat papildomas. Naujai savaitei – naujas planas. Tuomet mokiniai padaro išvadą, kai viską matai, lengva pasitikrinti, ar viską atlikai!
Stebiu mokinių mokymosi dinamiką. Tenka iš savo mokinių išgirsti, kad kažkam pasireiškia demotyvacija, kažkam – prasta nuotaika, kažkam- neigimas ar apatija. Neskubinu, mokomės mažais žingsneliais ir atkreipiu dėmesį net į nedidelius pokyčius bei mokymosi rezultatus. Mokymosi procesas ne varžybos ir čia nėra tikslo pasiekti finišą negalvojant apie kokybę.

– Ko palinkėsite visiems Airijos lietuviams – mokiniams?

– Išgyvename sunkų neįprastą laiką, tegul mus supančio pasaulio iššūkis padaro mus išmintingesnius ir lankstesnius. Todėl svarbu, kad kiekvienas iš mūsų išsaugotų pusiausvyrą. Kalbėkimės su artimais žmonėmis, nuoširdžiai rūpinkimės vieni kitais. Padėkime atgauti tikėjimą tiems, kurie palūžo. Ačiū Jums, mieli mokiniai, už Jūsų supratingumą, toleranciją. Gerumo, meilės, pavasarinio atgimimo ir sėkmingo pokyčių priėmimo Jums visiems. Mes įveiksime sunkumus. Visi drauge.

Su Jurgita Urbeliene kalbėjosi Edita Kaškevičiūtė

 

Parašykite komentarą