Izraelio šventės – Kristaus šešėlis

Izraelio šventės – tai ne tik Kristaus šešėlis, bet ir pranašiška žinia apie paskutiniuosius laikus, kuriuose mes gyvename.

„Taigi niekas tenesmerkia jūsų dėl valgio ar gėrimo. dėl švenčių, jauno mėnulio ar sabato dienų. Visa tai tėra būsimųjų dalykų šešėlis, o tikrenybė yra Kristus“ (Kol 16-17).

Šita Šventojo Rašto vieta mums atskleidžia, kad biblijinės šventės yra Kristaus šešėlis. Žvelgiant į šias šventes ir per jas, mes galime pamatyti Kristų. Dar daugiau – tai pranašiška žinia apie Jį ir paskutiniuosius laikus.

Keturios pirmosios iš septynių biblijinių švenčių mums apreiškia  Kristaus auką ant kryžiaus, Jo šventumą, prisikėlimą ir Šventosios Dvasios nužengimą. O Kristaus antrasis atėjimas yra atspindėtas per tris paskutines šventes, kurios mums yra pranašiška žinia apie Bažnyčios paėmimą, išbandymų ir teismų laikotarpį ir Kristaus Karalystę žemėje.

Trumpai pažvelkime į šias šventes.

Kai Dievas išvedė savo tautą iš Egipto vergijos, buvo įsteigta  Pascha. Avinėlio kraujas, kuriuo buvo pateptos durų staktos (Abibo mėnesio 14 dieną), tai Dievo Avinėlio – Kristaus įvaizdis. Tuo metu avinėlio kraujo ženklas ant durų apsaugojo nuo mirties esančius namuose. Dievo Avinėlio – Jėzaus Kristaus Kraujas – mūsų apsauga šiandien. Pascha – Jėzaus nukryžiavimo diena, jau įvykęs istorijos bėgyje faktas.

Neraugintos duonos šventė – kita šventė po Paschos. Kadangi iš Egipto reikėjo išeiti greitomis, nebuvo laiko užraugti duonai. Todėl buvo valgoma nerauginta duona. Taip pat raugas simbolizuoja nuodėmę. Nerauginta duoda simbolizuoja Avinėlio šventumą. „Jūsų gyrimasis niekam tikęs. Argi nežinote, jog truputis raugo suraugina visą maišymą? Išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauju maišymu. Jūs juk esate nerauginti, nes jau yra paaukotas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus. Tad švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nelabumo raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona“ (1 Kor 5, 6-7).

Pirmųjų vaisių šventė simbolizuoja Kristaus prisikėlimą iš numirusių. Taip pat prisikėlė daug švetųjų. „Atsivėrė kapų rūsiai ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė iš numirusių. Išėję iš kapų po Jėzaus prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė“ (Mat 27, 52-53). Tai jau istorijoje įvykęs faktas.

Sekminių šventė (ST savaičių šventė) tai šventė, kuri vyko 50 dienų po Jėzaus prisikėlimo. Tai diena, kai Šventoji Dvasia nužengė ant mokinių. Šiais (2019) metais mes švęsime Sekmines birželio 9 dieną (kviečiame švęsti kartu). „Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti“ (Apd 2, 1-4). Taip pat tai vadinama Bažnyčios gimimo diena. Tai istorijoje jau įvykęs faktas.

Lieka trys šventės – Trimitų šventė – Sutaikymo diena ir Palapinių šventė. Jei keturios šventės vyko eilės tvarka, tai galima tikėti, kad ir trys likusios įvyks eilės tvarka!

Trimitų šventė (šiais 2019 metais prasideda rugsėjo 30 dieną, kai saulė nusileidžia) simbolizuoja Dievo tautos surinkimą ir pasiruošimą Sutaikymo dienai, kuri seka už dešimties dienų. Tai atgailos laikas. O žvelgiant į Kristaus sugrįžimą – tai Bažnyčios paėmimo laikas. „Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes būsime pakeisti“ (1 Kor 15, 51-52).

Taip pat laiške Tesalonikiečiams (1 Tes 4, 15-18) kalbama apie „Dievo trimitą“ ne angelo…

Sutaikymo diena – “Dešimtoji to paties mėnesio diena bus iškilminga Sutaikymo diena. Tai bus švento surinkimo diena; varginkite savo sielas tą dieną ir aukokite Viešpačiui deginamąją auką. Jokio darbo nedirbkite, nes tai Sutaikymo diena, kad jūs būtumėte sutaikyti su Viešpačiu jūsų Dievu“ (Kun 23, 27-28).

„O ant Dovydo namų ir Jeruzalės išliesiu malonės ir maldavimo dvasią taip, kad, žvelgdami į tą, kurį jie pervėrė, raudos, kaip raudama vienturčio vaiko, ir sielvartaus, kaip sielvartaujama pirmagimio sūnaus“ (Zach 12, 10). „Tą dieną atsivers šaltinis Dovydo namams ir Jeruzalės gyventojams nuplauti nuodėmę ir nešvarą“ (Zach 13, 1).

Pasauliui tai sunkiausias laikas, kada žemėje paskutinias savo dienas viešpataus Antikristas. Bus įvestas žvėries ženklas, be kurio niekas negalės nei pirkti, nei parduoti! (Apr 13, 16-18). Šiandien yra šmaikštuolių, kurie nori „patobulinti“ save ir įsiveda taip vadinamą čipą į ranką. Man tai panašu į telefono „software upgrade“ – „programinės įrangos patobulinimą“. Ačiū, nereikia! „…Kas garbina žvėrį ir jo atvaizdą ir priima ant savo kaktos ar ant rankos jo ženklą, tas turės gerti Dievo įniršio vyno, įpilto ir neatmiešto jo rūstybės taurėje, ir bus kankinamas ugnimi ir siera šventųjų angelų ir Avinėlio akyse. Jų kentėjimų dūmai rūks per amžių amžius, ir jie neturės atilsio nei dieną, nei naktį – tie, kurie garbina žvėrį bei jo atvaizdą ir ima jo vardo ženklą“. Čia bręsta ištvermė šventųjų, kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo“ (Apr 14, 9-12).

Visi šie išbandymai ir teismai baigsis Armagedono mūšiu, žvėries (antikristo) ir netikro pranašo įmetimu į ugnies ežerą (Apr 19, 20). O šėtonas bus surištas tūkstančiui metų ir įmestas į bedugnę. (Apr 20, 1-3).

Palapinių šventė – tai prisiminimas, kaip Dievo tauta, išėjusi iš Egipto vergijos, gyveno palapinėse dykumoje ir Dievas buvo su jais. Taip pat – tai derliaus nuėmimo šventė. Pranašiškai – tai Kristaus sugrįžimas į žemę. „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje“. Ir tars karalius stovintiems dešinėje: „teikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!…“ Mat 25, 31-34…).

Palapinių šventė išliks ir Kristui sugrįžus. „O išlikusieji gyvi tarp tautų, atžygiavusių prieš Jeruzalę, atkils metai po metų pagarbinti Karaliaus, Galybių VIEŠPATIES, ir švęsti Palapinių iškilmes. Jei kuri nors iš šeimų žemėje neatkiltų pagarbinti Karaliaus, Galybių VIEŠPATIES, negaus sau lietaus“ (Zach 14, 16-17).

Tūkstantmetė Dievo Karalystė – tai taika ir klestėjimas visoje žemėje. Tai Dievo buvimas tarp žmonių!

Trys paskutinės šventės kalba apie įvykius žemėje, kurie dar turi įvykti. Tai Bažnyčios paėmimas, tai išbandymų ir teismų laikas, tai Kristaus sugrįžimas ir tūkstantmetės Karalystės laikas.

„Ir kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“ (Rom 10, 13).

Pastorius

Gintautas Tautkus

 

Maloniai kviečiame į

Dublino Krikščionių Bažnyčią

Gyvasis Vanduo

susirinkimai vyksta:

Dublin International Hostel salėje

61 Moutjoy Street, Dublin 7

Sekmadieniais 12:00

Tel.: +353894016414

www.gyvasisvanduo.com

 www.streamoflife.ie

 

Parašykite komentarą