Išsaugoję pilietybę, išsaugos ir pareigas valstybei

Kokią įtaką teigiamas gegužės 12 d. vyksiančio referendumo rezultatas turėtų Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo sistemai? Ar išsaugoję pilietybę asmenys gaus ir kokių nors privilegijų, kurių neturi tie, kurie gyvena Lietuvos teritorijoje? Ar išlaikys tas pačias pareigas valstybei? Tokie klausimai kyla balsavimo teisę turintiems Lietuvos piliečiams, kurie referendume turės priimti sprendimą ir pasakyti „taip“ arba „ne“ pilietybės išsaugojimo teisei.

Pasak specialistų, svarbiausia suprasti, kad tie Lietuvos piliečiai, kurie išsaugotų Lietuvos pilietybę drauge išsaugotų ir visas su ja susijusias pareigas, o ekonominiu požiūriu pilietybės išsaugojimo įteisinimas sukurtų sąlygas palaikyti glaudžius ekonominius ir socialinius ryšius su kitose šalyse gyvenančiais lietuviais bei kurti valstybei pridėtinę vertę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į visuomenės narių klausimus,  įvertino, kad pilietybės išsaugojimo įteisinimas esminės įtakos socialinės apsaugos ir darbo sistemai neturėtų. Taip yra todėl, kad socialinės apsaugos priemonės yra susietos ne su pilietybe, o su gyvenamąja vieta.

Bet kurios valstybės pilietis, mokėjęs socialinio draudimo įmokas atitinkamai draudimo rūšiai, įgyja teisę ir į valstybinio socialinio draudimo išmokas. Teisę gauti piniginę socialinę paramą, valstybės mokamas išmokas, skirtas vaikams išlaikyti, paramą būstui įsigyti turi visi, kurie gyvena Lietuvoje ir yra deklaravę čia savo gyvenamąją vietą.

Pasak ministerijos, vienintelis numatomas nesklandumas – tai galimas kiek didesnis darbo krūvis nagrinėjant piliečių prašymus ar skundus.

Krašto apsaugos ministerija taip pat patvirtino, kad vieną pagrindinių pareigų valstybei – prievolę atlikti pradinę karo tarnybą, išlaikę pilietybę taip pat išlaikytų. Kas nutiktų, jei kitos valstybės pilietybę įgijęs Lietuvos pilietis būtų šaukiamas atlikti karo tarnybą ir kitoje valstybėje? Pasak ministerijos, tokiu atveju pirma turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos respublikos interesus ir karo prievolininkas privalomąją karo tarnybą turėtų atlikti Lietuvoje. Kitu atveju, pilietis, norintis atlikti karo tarnybą kitoje valstybėje, tam turėtų gauti Vyriausybės leidimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos informacija

Daugiau informacijos apie referendumą – www.pilietybesvarbu.lt

Parašykite komentarą