Bogdanas Milčak ir Olegas Slupko iš Ukrainos laimėjo „Permanent tsb“ banko prizą. Verslininkai dalinasi savo filosofija.

Du verslininkai iš Ukrainos buvo įvertinti garbingu „Permanent tsb“ banko apdovanojimu. Bogdanas Milčak ir Olegas Slupko buvo pripažinti geriausiais „Pradedančiųjų verslininkų“ kategorijoje, bet iš tikrųjų versle jie – ne naujokai. Štai jau dvejus metus Bogdanas ir Olegas valdo kompaniją „Elita Meats“, kuri gamina mėsos produktus Rytų Europos parduotuvėms ir pamažu išeina į airišką rinką.

Apdovanojimo metu salė buvo kimšte prikimšta svarbiais žmonėmis – Airijos verslo atstovais. Žiuri sudėtyje buvo ir „Permanent tsb“ valdytojas David Guinane, ir naftos kompanijos „Tullow Oil“ vyriausias vadybininkas Aidan Heavey, ir „Irish times“ varslo redaktorius John McManus... Bogdano Milčak žodžiais, gauti tokių žmonių pagyrimą – malonu, bet tikrasis pripažinimas – tai „kai „Tesco“ atveria duris tavo produkcijai“.

Verslininkai kilę iš Ukrainos vakarų. Olegas versle – beveik visą gyvenimą, o Bogdanas tuo pradėjo užsiiminėti tik Airijoje. Pagal išsilavinimą, jis veterinaras ir puikiai žino mėsos gamybos technologiją. „Elita Meats“ turi gamyklą prie Dublino, o taip pat gamybinę liniją Dundalke.

Ethnic Entrepreneur Awards (Etninių mažumų verslininkų apdovanojimai) yra teikiami kasmet. Pagrindinis rėmėjas – „Permanent tsb“ bankas, o organizatorius – „Metro Eireann“ laikraštis. Renginio tikslas – išskirti iš ne airių – verslininkų tarpo sėkmingiausius, supažindinti juos su airiais – verslininkais, pasitarnauti integracijai. Tarp pretendentų į apdovanojimus tradiciškai daugiausiai yra migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų/Indijos, bet šiais metais į sąrašą pateko ir dvi įmonės, kurias įkūrė Rytų Europos išeiviai – „Elita Meats“ ir „Xado Chemicals“ (Sergejus Adamenko, Ukraina).

Kaip išeiti į Airijos rinką?

Aišku, ukrainiečių verslininkų laimėjimas prestižiniame Airijos konkurse negali nedžiuginti. Bet tuo pat metu „mūsų“ verslininkai turėjo ir turi problemų. Ir pagrindinė yra tame, jog didžioji dauguma etninio verslo idėjų skirta savo etninės grupės poreikių tenkinimui. Nepaisant to, visiems žinoma, jog pagrindinė vartotojų grupė, o tuo pačiu ir verslo pajamos – tai privatūs ir kooperatiniai airiški užsakovai. O verslo sėkmė pirmiausia priklauso nuo vartotojų rinkos dydžio.

Dėl kalbos, kultūros nežinojimo ir ribotų kontaktų su airiško verslo bendruomene mūsų verslininkai netenka galimybių vystyti naują verslą. Tačiau negalima sakyti, kad galimybių užmegzti kontaktus nėra. Juk vidutinio ir smulkaus verslo poreikiams Airijoje egzistuoja regioninės prekybos palatos (chambers of commerce), Smulkaus verslo asociacija (SFA), verslo tarnybos (Enterprise Boards)… Nėra tiktai atvirkštinio ryšio elemento: kokio nors etninių verslininkų klubo su skyriais atitinkamose airiškose struktūrose.

Įeiti į susiformavusią rinką su naujomis prekėmis arba paslaugomis visada labai sunku. Tačiau iš kitos pusės krizė suteikia mums tam tikrą viltį būti sėkmingiems, pasiūlius kokybiškesnį servisą ar prekes, kurios be verslininkų – imigrantų tarpininkavimo visiškai nepatektų į Airijos rinką.

2010 metų pavasarį vyksiančio Trečiojo Rytų Europos verslininkų forumo metu bus organizuotas susitikimas su Airijos verslininkų bendrijomis (pavyzdžiui, su Mullingaro verslininkų klubu arba Limericko prekybos palata). Mes informuosime mūsų skaitytojus – verslininkus apie Airijos verslininkų renginius ir galimybes dalyvauti juose.

Norime tikėtis, kad platesnės kontaktų galimybės padės mūsų verslininkams tarpti Airijos verslo lyderiais. Visos sąlygos tam yra!

“L”