“Polish theatre Ireland” dar kartą pristato naują, šiuolaikinę Lenkijos autoriaus pjesę Airijos auditorijai. Pjesė “Etapas Delta” šiuo metu yra labai populiari Lenkijos teatro režisierių tarpe ir buvo specialiai išversta į anglų kalbą ir teatrališkai išnagrinėta dviejų Airijos režisierių bei bus suvaidinta Lenkijos ir Airijos aktorių. Spektaklis bus rodomas jaudinančioje vietoje - “Theatre upstairs”, “Lanigan” bare, kur šiuo metu pristatomas įdomus Airijos pjesių Dublino auditorijoms asortimentas. Tai lenkų teatrui suteikia kitą galimybę pridėti savo pačių lenkų-airių balsą prie Airijos repertuaro.

“Etapas Delta” pasakoja tragikomišką istoriją apie tris jaunuolius, esančius ant gyvenimo krašto ir sukeliančius tragiškus padarinius, kurie pakeičia jų pačių gyvenimą visam laikui. Paveikti alkoholio ir narkotikų, šią sinergiją jie vadina “Delta etapas”. Jų gyvenime trūksta tikslo ir prasmės, o tai lemia pasipriešinimo nebuvimą ir savisusinaikinimą, be jokios konkrečios priežasties, vien tik dėl įdomumo ir paprasto džiaugsmo.

“Lenkų autoriaus parašyta pjesė ir suvaidinta Airijoje - ne problema. Visi atras pažįstamų delta fazės simbolių. Tekste yra daug tamsos ir sumaišties ir į tai bus įdomu žiūrėti. Auditorija bus nukelta į kitokio teatro pasaulį, kur juokiasi ir pilna sukrėtimų, ir aš tikrai džiaugiuosi, kad ir vėl galiu dirbti kartu su “Polish theatre Ireland”, - sako Jonas Currivan, spektaklio režisierius.

Pjesė bus pastatyta anglų kalba ir pirmą kartą autorius Radosław Paczocha ketina atvykti į Dubliną savo pjesės peržiūrai bei naujai kalbinei teatro dimensijai. Šia proga, lapkričio 24 dieną, rengiama atvira klausimų-atsakymų diskusiją su rašytoju. “Etapą deltą” remia Lenkijos ambasados Dubline ir Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje. Spektaklyje vaidina: Lloyd kuna (Misiek), Finbarr Doyle (Liszaj), Jason Duff (Mastodont), Kasia Lech (Justyna). Muzikinius intarpus specialiai spektakliui sukūrė lenkų muzikantas Konrad Kania.

Praėjusio šeštadienio balsavimas atrodo kaip negyvas vanduo po to, kai įvykęs vaikų teisių referendumas įrašytas kaip vienas iš blogiausių istorijoje. Rinkimuose dalyvavo ne daugiau nei vienas trečdalis rinkėjų, apie 33.49pc, ir rodė mažiausią susidomėjimą per pastaruosius dešimtmečius bei blogiausią referendumo apklausą per pastaruosius 75 metų. Tik 1996 metais tą pačią dieną įvykęs referendumas dėl senato reformos ir įvaikinimo pavedimų, turėjo blogesnius rezultatus nei šie rinkimai.

„Irish Independent“ teigimu, ministrai buvo skeptiškai nusiteikę prieš šeštadieninį balsavimą, bet nuomonė apie tai, ar verta balsavimą organizuoti dar kartą savaitgalį po tokios nesėkmės, buvo padalinta.

Socialinės apsaugos ministrė Joana Burton sakė, kad ji buvo “asmeniškai” neįsitikinusi dėl šeštadieninio balsavimo. “Manau, kad jei šeštadieninį balsavimą padaryti kaip normą, mes turėtume suorganizuoti milžinišką kampaniją”, - sakė ji. “Labai daug patyrusių pareigūnų man pasakė, kad paprasati didžiulis kiekis žmonių ateina balsuoti prieš vykstant jiems į darbą ir grįžtant namo iš darbo, taip pat žmonės, sugrįžtantys po Mišių. Paprastai, balsavimo procentas aktyviausias nuo 17 val. iki 21 val., kada žmonės grįžta namo iš darbo. Šeštadieninis balsavimas padarė didelius pasikeitimus rezultate”, - sakė ji.

Tačiau susisiekimo ministras Leo Varadkar gynė šeštadieninį balsavimą ir, jo nuomone, rezultatai būtų kitokie, jei ne per mažas rinkėjų aktyvumas. “Aš manau, kad menkas rinkėjų aktyvumas dėl referendumo buvo ne dėl pasirinktos savaitės dienos ir būtų per anksti nukelti balsavimą kitai dienai. Yra kitų šeštadienio balsavimo privalumų - yra daug pigiau surengti referendumą savaitgalį ir tai reiškia, kad mes neturėtume uždaryti mokyklų ir skirti vaikų priežiūros išlaidas tėvams. Tai yra tai, apie ką mes turėtume pagalvoti”, - sakė jis.

Jaunimo grupė taip pat sakė, kad per anksti atmesti šeštadieninio balsavimo idėją. Darbo su jaunimu klausimais vadovas Michael McLoughlin sakė, kad šeštadieninio balsavimo rezultatas neturėtų būti mažo rinkėjų aktyvumo atpirkimo ožiu. “Atmesti šeštadieninio balsavimo idėją po vienos kampanijos, kuri buvo kaip blankus pateikto klausimo pobūdis, yra per anksti”, - sakė jis.

Young Fine Gael prezidentas Patrickas Molloy sakė, kad atmetus būsimus turimus balsus šeštadienį sulauktų neigiamos reakcijos ir neatspindėtų bendrų jaunų žmonių poreikių, kurie nori naudoti savo balsą mūsų demokratijos paniekai”, - teigė jis.

Vaikų teisių ministrė Frances Fitzgerald sakė, kad Vyriausybė turėjo išnagrinėti šeštadieninio balsavimo klausimą. “Mes nenorėjome vėl uždaryti mokyklų, mes nenorėjome paimti jaunus žmones iš mokyklų, mes manėme, kad šeštadienis tinkama diena, ypač studentams. Mes taip pat manėme, kad tai būtų puiki šeimos diena, bet iš tikrųjų mes turime pripažinti, kad žmonės įpratę prie balsavimo rutinos Airijoje, jie eina balsuoti prieš vykstant į darbą ar grįžtant po jo”, - sakė ji.

Teisingumo ministras Alan Shatter sakė, jis tikėjosi kad tik 35pc žmonių nedalyvaus rinkimuose, nes su referendumu jie neturi nieko bendra. Jis sakė, niekas niekada negali žinoti, kas lemia didesnį balsų skaičių. Jis sakė, kad vienintelis būdas tai sužinoti, - surengti referendumą dėl to paties dalyko ketvirtadienį arba penktadienį. Ministras padėkojo visiems, kurie atėjo balsuoti

Siaučiant helovyno nuotaikoms, Airijoje koncertavo populiari grupė „Čili nam“ – gerai pažįstami Lietuvos pramogų pasaulio veidai. Pagrindinis koncertų organizatorius ir rėmėjas „Raigedo duona“ puikią nuotaiką dovanojo lietuviams, o Droghedoje prie renginio organizavimo prisidėjo jaunas, bet ambicingas, atidžiai žiūrintis į publikos norus renginių organizatorius – Žilvinas Mekšriūnas.

Aktoriai Ramūnas Rudokas, Marius Jampolskis bei muzikantas ir kompozitorius Stano, supratę, kad senos dainos – geros dainos ir gali skambėti dar geriau, jei jas atliks tokie vyrukai kaip jie, nutarė bendradarbiauti ne tik laisvalaikiu ir taip gimė grupė „Čili,nam“. Jų vizitinė kortelė – puikus humoro jausmas ir gera nuotaika.

„Senoms dainoms bandome suteikti visai kitokį charakterį nei žmonės yra įpratę girdėti. Tiek Marius, tiek Ramūnas turi nepakartojamą energijos užtaisą. Net ir labiausiai „nuvalkiota“ daina jų lūpose įgauna visai kitą skambesį. O mano atsakomybė – patrauklus muzikinis apipavidalinimas, kad melodija skambėtų nenuobodžiai ir papildytų kolegų balsų skambesį“, - atvirauja Stano. Ateityje jie žada neapsiriboti vien šlagerių perdainavimu, o pateikti ir savos kūrybos perliukų.

Koncertą tiek Šiaurinėje Airijoje tiek Droghedoje vedė buvęs „Picaso“ grupės narys Dovydas, kuris pasižymėjo ne tik puikia išvaizda, bet ir vidine inteligencija bei iškalbingumu. Linksmieji „Čili nam“ vyrukai, apdovanoti liežuviais be kaulų, juokino susirinkusius lietuvius šmaikščiais juokeliais, nebijodami geraširdiškais pasijuokti ne tik iš kitų, bet ir iš savęs. Nebuvo pamiršta ir imigracijos tema – R. Rudokas teigė, kad iš Lietuvos ne imigruojama, bet vyksta visuotinė desperatiška evakuacija. Netgi gimė planas-chuliganas gyventi Airijoje, koncertuoti čia esantiems tautiečiams, o į Lietuvą vykti gastrolėms ir dainuoti ten 3 apsistojusiems airiams ir 12 turkų. Į koncertus susirinkusi publika ne tik šoko pagal iki kaulo smegenų žinomus dainų ritmus, bet ir dalyvavo nuotaikinguose žaidimuose, o sauniausieji buvo apdovanoti prizais – plakatais su žvaigždžių parašais ir bučiniais.

Koncertų vedėjas Dovydas bučiavo ne tik merginas, virtusiais „69 danguje“ vokalistėmis, bet nuoširdžiai kelis kartus padėkos žodžiais apdovanojo ir renginių rėmėjus – „Raigerdo duoną“, fotostudija „PhotoMW, savaitraštį „Lietuvis“, radijo stotį „Svetur“, automobilių servisą „Mechanic“, „Pasaulio kelionių“ agentūrą, UAB „Amta“, lietuviškų prekių tinklą „Lituanica“.

Nuskambėjus paskutinei dainai, susirinkusieji skirstytis neskubėjo – laukė linksmosios trijulės, kad alėtų nusifotografuoti su jais ir savo asmeniniame albume įklijuotų nuotrauką su parašu „Čia aš su „Čili nam“ vyrukais“.

Laima Prokofjavienė

Į seminarą, kuris vyko Celbridge‘o „Salesian College“ mokykloje, susirinko mokytojai ne tik iš Dublino, bet ir iš Trimo, Korko bei Monaghano mokyklų. Lektorės mokytojoms pasakojo, kaip spręsti užsienio lituanistinių mokyklų aktualią problemą – kaip mokyti lietuvių kalbos vaikus, kurie silpnai ją moka, kuri iš esmės jiems tapusi ne gimtąja kalba ir kaip tokius vaikus integruoti į bendrą klasę. Pačios lektorės dirba mokytojomis Vilniaus lietuvių namų gimnazijoje – mokykloje, kurioje mokosi tremtinių bei užsienio lietuvių vaikai – todėl galėjo iš savo pačių patirties papasakoti, kaip galima dirbti su skirtingai kalbą žinančiais ir ją mokančiais vaikais, kaip vystyti jų kalbos žodyną, gramatiką, bendrą supratimą ir panašiai.

Seminaras buvo naudingas tuo, kad Airijos lituanistinėse mokyklose daugėja vaikų, kurie nors ir būdami lietuviais, lietuvių kalbą moka silpnai (arba beveik visai jos nemoka), todėl žinios kaip su tokiais vaikais dirbti, nors pasiekti gerų rezultatų, yra labai aktualios ir tikimės, kad bus sėkmingai panaudotos mokyklose. Seminaro organizatoriai nori padėkoti Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, parėmusiai seminaro organizavimą.

Jankaitienės

Vaikinai iš „Riverside Sauna“ sužinojo apie Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios remiamą vaikų prieglaudą kai atvyko atostogų į gimtąjį miestelį - Mosėdį. Iš tikinčiųjų aukų bažnyčia išlaikė našlaičius ir vaikus, kurių tėvams yra atimtos tėvystės teisės. Iškart buvo suprasta, kad prieglauda yra nepavydėtinos būklės. Nereikia net detalizuoti šios įstaigos gyvenimo sąlygų, užteks paminėti, kad mandarinai – retas skanėstas šiems vaikams, jau nekalbant apie saldainius ar šokoladą, o nauja patalynė – prabanga. Akivaizdu, jie džiaugsis sulaukę bet kokios paramos.

Pirma akcija siekiant surinkti lėšų Mosėdžio vaikų namams įvyko spalio 6 dieną, baikerių sezono uždarymo šventės, vykusios „Riverside Sauna“ poilsio bazėje, metu. Iš visos Airijos suvažiavę baikeriai, dauguma jų lietuvaičiai, bei „Riverside Sauna“ vadovybė nesidrovėjo pagelbėti vaikams. Vien per šį renginį buvo surinkta 400 eurų. Renginio organizatorius Valentinas (Kerepetas) Markevičius su žmona Natalija asmeniškai nuvežė surinktus pinigus į Lietuvą. Už juos buvo nupirkti šaldytuvas, dulkių siurblys ir skaitmeninis fotoaparatas. Visa tai bei nedideles dovanėles kiekvienam vaikui atvežė motoklubo „Sun City Bulls MCC“ (Šiauliai) nariai. Nereikia net sakyti, kokios nuotaikos buvo vaikai, sulaukę tokių svečių, tikrų baikerių su odinėm liemenėm ir visa baikeriams būdinga atributika!!! Ant dovanų puikavosi lipdukai su naujų globėjų klubo simbolika, o visos draugiškos kompanijos nuotraukos dovanų fone yra patalpintos Facebook tinklalapyje kaip vaizdinis įrodymas, kad surinkti pinigai tikrai saugiai pasiekė adresatą.

Po apsilankymo vaikų prieglaudoje tapo akivaizdu, kad vaikams dar trūksta daugybės dalykų. Būtiniausių buitinių dalykų, tačiau kaip ir kiekvienam vaikui, jiems tiesiog norisi šilumos ir dėmesio.

Sol, do, le, si, do, re, do – jei dainuosi iš natų, tai išmoksi daug dainų! Kiekvieną šeštadienį Dublino „4 Vėjų“ mokyklos pop šou grupės moksleiviai dainavimo pamokas pradeda gama. Prasidainavę ir atlikę balso lavinimo pratimus moksleiviai stveriasi mikrofonų ir pradeda repetuoti kūrinius, skirtus mokykliniam Kalėdų karnavalui, įvyksiančiam gruodžio 15-16 dienomis. Repeticijos vyksta jau dabar, nes norint kokybiškai atlikti dainą, reikia įdėti pastangų bei tam skirti laiko. Visiems moksleiviams, norintiems dainuoti, grupės vadovė patikrina klausą, atlieka balso perklausą. Vaikai yra suskirstyti į dvi grupes – mažesnieji nuo 7 iki 12 metų ir vyresni. Moksleiviai dažnai koncertuoja įvairiuose mokyklos renginiuose, vyksta į konkursus. O jei yra norinčių prisijungti prie grupės, mielai kviečiame į perklausą.

Teišerskienės

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet, “I.Family klube”, spalio 27- 28d. buvo švenčiamas Helovinas. Tai šventė, turinti tradiciją persirenginėti įvairiais kostiumais. Kostiumai dažniausiai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes - vaiduoklius, skeletus, raganas, velnius. Todėl šiemet šventės tema „Vaduoklių medžioklė“, kurią atskleisti padėjo ir specialiai jai sukurtos dekoracijos. Neapsieita ir be tradicinių Džeko žibintų, šikšnosparnių, pilies, voratinklių...

Linksmybės prasidėjo pirmiausiai sulaukus mažiausiųjų. Į vaiduoklių pilį suskrido raganaitės ir fėjos, atklinksėjo baisūnai vampyrai ir zombiai, sutrepsėjo princesės. Vaikai turėjo galimybę žiūrėti Helovino šešėlių teatro spektaklį, dalyvauti konkursuose, stebėti I.Family klubo vaikų pasirodymus, skanauti įvairius „heloviniškus“ gardumynus. Tradiciškai buvo renkamas ir „Baisiai gražiausias“ kostiumas.

„Banginis prarijo lietuvį“ – humoro ir istorijos mėgėjams (banginis) Šioje humoro antologijoje, kurią sudarė Aleksandras Ikamas, surinkti straipsniai iš 1900–1940 m. Lietuviškos nacionalinės ir regioninės spaudos. Juose rašoma apie įvairius kasdienio gyvenimo įvykius, netikėtus, linksmus, tragikomiškus nutikimus.

Minimi veikėjai yra neišgalvoti anuomet gyvenę įvairaus amžiaus, profesijos, socialinės padėties, tautybės asmenys. Jų patirti nuotykiai – ne lakios fantazijos vaisius, o nepramanytos gyvenimiškos istorijos, nors šiandien nemaža jų dalis galėtų būti pasakojami kaip anekdotai.

Knyga skirta humoro ir istorijos mėgėjams. Humoro, kuris yra originalus, neįžeidžiantis, subtilus, be keiksmažodžių ir „antrųjų galų“. Istorijos, kuri kalba ne apie legendinius didžiavyrius, bet apie paprastus žmones. Knygoje nėra politikos (nei vidaus, nei užsienio), čia nekovojama dėl Lietuvos nepriklausomybės su išorės priešais, nevyksta rinkimai į Seimą, neaprašomos politinių partijų programos, nepriiminėjami įstatymai, nenagrinėjami opūs makroekonomikos klausimai ir apskritai nesprendžiami valstybinės reikšmės uždaviniai. Tokie dalykai šios knygos veikėjų iš esmės nedomina. Jų mintys sukasi apie įprastą kasdienį gyvenimą.

Rinkėjų bus paprašyta balsuoti “už” ar “prieš” dėl 31- ojo Airijos konstitucijos punkto pakeitimo. Pakeitimu pripažįstama, kad “natūralią ir neginčijamą” teisę turi visi vaikai ir valstybė deklaruojama kaip šių teisių gynėja. Tai leistų valstybei “išimtiniais atvejais” pakeisti tėvus, kurie nevykdo pareigų savo vaikams ir tokiu būdu kelia grėsmę jų saugai ar gerovei. Šiuo pakeitimu taip pat leidžiama globėjams įvaikinti tuos vaikus, kurių tėvai negali rūpintis jais. Konstitucijos naujas straipsnis įpareigoja valstybę, kad būtų atsižvelgta į vaiko nuomonę sprendžiant jo likimą.

Šiuo metu Airijos Konstitucijoje nėra nė vieno straipsnio apie vaiko teises (Konstitucija suteikia vaikui teisę į pirminį švietimą ir valstybės teisę į vaiko likimą jei tėvai nesuteikia jam tinkamos priežiūros. Priešingu atveju, vaikų teisės, tokios pačios kaip visų žmonių, gyvenančių Airijoje). Vyriausybė rengia referendumą, nes ji nori, kad vaiko teisės būtų aiškiai nustatytos Konstitucijoje ir kad būtų aiškiai numatyta valstybės pareiga ginti tas teises. Referendumas yra platesnės Vyriausybės programos apsaugoti vaikus dalis.

Be to, dabartinėje Konstitucijoje yra nelygybė tarp susituokusių ir nesusituokusių porų vaikų. Susituokusių tėvų vaiko teisės kyla iš Konstitucijos 41 ir 42 straipsnių, kuris sako, kad geriausiai vaiko interesai ginami susituokusiose šeimose. Nesusituokusių porų vaiko teisės kyla iš 40,3 straipsnio ir nesiskiria nuo visų Airijos gyventojų teisių. Taigi, pavyzdžiui, nesusituokusių tėvų vaikas gali būti įvaikintas, o susituokusių porų vaikas, net jei jo atsisakė tėvai - ne. Jeigu bus priimtas konstitucijos pakeitimas, ši nelygybė bus panaikinta. Šiuo pakeitimu taip pat siekiama supaprastinti vaikų, kurių atsisakė tėvai ar negali jais rūpintis, įvaikinimo procesą.

Pakeitimų šalininkai sako, kad, kad įvaikinimo procesas bus aiškesnis ir lengvesnis. Šiuo metu vaikai, kurie jau seniai gyvena valstybės priežiūroje (apie 2000 vaikų), beveik negali būti įvaikinti. Pagal Airijos įstatymus, įvaikinimas leidžiamas tik tuo atveju, jei vaikas gali įrodyti, kad tėvai nevykdo savo įsipareigojimų ir tokia situacija trunka tol, kol vaikui sukanka 18 metų. Praktikoje tai įrodyti yra gana sunku. Siūlomi Konstitucijos pakeitimai leistų parlamentui priimti įstatymą ir supaprastinti įvaikinimo procedūrą (vaikas gali būti įvaikintas jei jis valstybinės priežiūroje pragyveno 3 metus).

Airijoje visos politinės partijos vieningai pritaria pataisai, tačiau kai kurie aktyvistai pasisako prieš jas. Pavyzdžiui, buvusi europarlamentarė Kathy Sinnott kviečia balsuoti “ne”, nes, jos nuomone, jeigu šie pakeitimai bus priimti, valstybė turės per daug galios ir ji galės lengvai atimti vaikus iš šeimų. Daugelis referendumo oponentų pateikia oficialius statistinius duomenis, kad per pastaruosius 10 metų, 260 vaikai buvę valstybės priežiūroje – žuvo ir 500 dingo be žinios. Referendumo oponentai teigia, kad šie skaičiai rodo, kad valstybė - ne pats geriausias globėjas, ir galbūt būtų geriau, jei vaikai liktų gyventi savo namuose.

Buvęs Airijos Supreme Court teisėjas Hugh O’Flaherty taip pat prieštarauja referendumui. Jis teigia, kad tai tiesiog nėra būtina, nes Konstitucija ir Airijos įstatymai tinkamai apsaugoja vaiko teises. Jį viešai parėmė keli teisininkai. Pavyzdžiui, konstitucinių klausimų ekspertas Paul Anthony McDermott nurodė, kad Konstitucijoje nėra atskiro straipsnio apie vyresnio amžiaus žmonių ar neįgaliųjų teises. Jis pridūrė, kad vienintelis būdas pagerinti vaikų apsaugą - skirti daugiau lėšų atitinkamoms tarnyboms.

Balsuoti referendumuose gali tik Airijos piliečiai, esantys rinkėjų registre. Patikrinti ar jūsų vardas yra įtrauktas į registrą, jūs galite apsilankę internetinėje svetainėje: www.checktheregister.ie. Bet net jei jūsų vardas ir yra įtrauktas registre, bet nesate užsiregistravęs, tą padaryti dabar jau per vėlu.

Senovės keltai, kurie gyveno Airijoje ir Škotijoje, dalijo metus į dvi dalis - vasarą ir žiemą. Vasarą gegužės mėn. buvo švenčiama šviesos, šilumos ir meilės šventė, spalio pabaigoje - festivalis Samhain, kuris prasidėdavo tamsios ir šaltos žiemos pradžioje. Keltai tikėjo, kad Samhain šventės išvakarėse tarp gyvųjų ir negyvų pasaulių linija išnyksta ir kad mirusiųjų dvasios gali vaikščioti tarp gyvųjų. Kad atbaidytų blogio vaiduoklius, žmonės nešiojo baisias kaukes, o geras dvasias, priešingai, bandė suvilioti ugnimi ir šiltu židiniu.

Airijos festivalis Samhain buvo susijęs su ritualine ugnimi. Pasak legendų, senovės keltai - druidai prieš žiemą turėjo uždegti “šventąją ugnį” ir atlikti specialų ritualą ant Meath grafystės Trohta kalvos (Tlaghta, dabar ji vadinama “Ward Hill”). Buvo manoma, kad jei ritualas nepasiseks, tada visas pasaulis paskęs amžinoje tamsoje.

Prieš ritualą visi netoliese esančių kaimų žibintai buvo gesinami. Ugnį užpūsdavo ir Airijos karalius, kuris gyveno netoliese ant Tara kalno. Karalius atidžiai stebėjo ant Trohta kalvos vykstančią ceremoniją. Jei ritualas pasisekdavo, šventa ugnis buvo nunešama į Tara kalną ir nakties danguje nušvisdavo du spindintys švyturiai. Aplinkinių kaimų žmonės šventai tikėjo - žiema bus nugalėta.Ugnis nuo kalno buvo išnešiojama į visus namus.

Kai Šventasis Patrikas atvedė keltus į krikščionybę, Katalikų Bažnyčia spalio 31 dieną paskelbė Visų Šventųjų diena (All Hallows’ Eve – iš čia kilo angliškas pavadinimas Helovinas). Tačiau senųjų tradicijų, susijusių su ugnimi ir baisiomis kaukėmis buvo nutarta laikytis ir toliau. Vėliau Airijos imigrantai Visų Šventųjų dieną “atnešė” į Ameriką. Šventė prigijo ir galiausiai (su didele Holivudo siaubo filmų įtaka) pavirto į modernų Heloviną, kuris yra švenčiamas beveik visame pasaulyje.