Galway – bohemos megapolis. Senos istorijos

Galway ne itin sėkmingi buvo 1270 metai, kuomet miestas tapo išpuolių, vagysčių ir vidinės nesantaikos taikiniu. Būtent tada garsiausi miesto klanai nusprendė pastatyti tvirtovę. Projektui vadovavo “raudonasis” grafas Richard de Bourg – vienas iš galingiausių airių-normanų magnatų, kuriam padėjo vietiniai airių O’Flaherty ir O’Halloran klanai. Daugiau nei 500 metų miesto siena užtikrino Galway gyventojų saugumą ir simbolizavo 14 galingiausių miesto šeimų valdžią ir didybę.

Klanų nugalėtojų atėjimas į Smaragdinę salą buvo lydimas valdžios stiprinimu, valdų plėtimu, šeimos dvarų ir pilių statyba. Ypatingai aktyviai į šį procesą įsitraukė French klanas.

Klano pradininkas – seras Maximilian French tęsė savo protėvių pradėtą tarnybą Wilhelm I, žinomam kaip neteisėtai gimusiam (William the Bastard) – pirmajam nuožmių vikingų palikuoniui, pagrindinei politinei XI amžiaus Europos figūrai, užkariavusiam anglų sostą 1066 metais ir valdžiusiam jį iki pat savo mirties – 1087 metų.

French klanas iš pradžių įsikūrė Wexford grafystėje, o vėliau apsigyveno Galway apskrityje. Su jų vardu yra susijusios vietovės Monivea (Midaus pieva – “Meadow of the mead”) įkūrimas XII amžiuje. Būtent tuo metu klanas tapo viena iš įtakingiausių ir svarbiausių šeimų Galway, o 1798 metais šeimos nariai buvo apdovanoti lordų titulais.

French šeima pasižymėjo nepaprastu darbštumu ir aikštingumu. Netgi po to, kai jų žemes ir dvarus 1650 metais konfiskavo Oliver Cromwell, vėliau jie įstengė išpirkti savo valdas ir su dar didesniu įkvėpimu pradėjo įgyvendinti savo planus šioje apskrityje, statyti pramoninius objektus ir diegti naujausius to meto technologinius išradimus.

1744 metais Robert French, įstatymais įtvirtinęs šeimos valdžią, nusausino pelkes, esančias aplink gyvenvietes, surentė naujus pastatus darbininkams-audėjams, įkūrė mokyklą kaimo vaikams, pasodino medžius, sumontavo pirmuosius šaldymo įrenginius ledui saugoti. Savo nenuilstamu triūsu ir dėmesingumu jis pelnė gilią vietinių gyventojų pagarbą ir užkariavo jų pasitikėjimą – žmonės jo kandidatūrą iškėlė į Jungtinės Karalystės parlamentą (1768 – 1776 metai).

1779 metais barono Charles French pastangų dėka buvo atstatyta šeimos Ballinasloe/French pilis, Galway grafystėje, o Monivea miškuose yra French šeimos mauzoliejus.

Čia ilsisi Maximilian Robert Percy-French ir jo vienintelės dukters Kathleen palaikai. Garbingos French dinastijos palikuonio likimas neįprastai glaudžiai yra susijęs su Rusija…

Būdamas Didžiosios Britanijos diplomatinio korpuso narys, jis ėjo ambasados sekretoriaus pareigas Rusijoje, Paryžiuje ir Vienoje. 1862 metais, viename iš Sankt-Peterburgo priemiesčio balių, jis susitiko su miela Sophia Kindyakovoy – vienturte turtingo Simbirsko dvarininko dukra.

Airis įsimylėjo merginą ir, pamiršęs viską ir visus aplinkui, jis metė diplomatinę karjerą ir išvyko į Simbirską prašyti jos rankos. Netrukus po vestuvių jaunieji išvyko į Maximilian giminės valdas į Monivea. Tačiau Sophia išgąsdino šaltas ir lietingas Airijos klimatas, paprasta buitis ir tuščia, prabanga nedvelkianti pilis – ji buvo įpratusi prie kitokio gyvenimo.

Ji ryžtingai atsisakė gyventi saloje, ir jauna pora išvyko į kelionę po Europą. Maximilian ir Sophia apsilankė Anglijoje, Italijoje, Vokietijoje ir per pusantrų metų pasiekė Paryžių, kur gimė jų vienintelė dukra – Emily Kathleen Alexandra, Rusijoje žinoma kaip Catherine Maksimillianovna Percy-French.

Nerūpestinga mažos Kathleen vaikystė prabėgo Simbirske, jos senelio Aleksandro Leonidovich Kindyakovo namuose, kur gyveno daug išsilavinusių žmonių ir buvo giliai puoselėjamos šeimos tradicijos. Šeima dažnai lankydavosi užsienio kurortuose, kur Kathleen susitikavo su savo tėvu, o paaugusi dažnai viešėdavo pas jį šeimos pilyje Monivea. Ilgainiui Kathleen pamilo Airiją visa širdimi. Čia ji atšventė savo 20-ies metų jubiliejų, gavo palikimą, ir, įveikusi visas teisines kliūtis, grįžo į Rusiją, turėdama jau savo nuosavą dvarą. (http://ertata.ru/post290232876).

1896 metais Robert French mirė, tačiau savo testamentu jis paliko dukrai Monivea pilį ir namą Londone. 1899 metais Rusijoje Kathleen paveldėjo rūmus Terengoje, stiklo gamyklą Temryazani, vandens malūnus prie Krymze upės ir beveik keturis tūkstančius akrų žemės skirtingose Syzranė ir Sengileyevsk apskrityse – iš viso Simbirsko apskrityje Percy-French turėjo 13 tūkstančių akrų žemės ir 8 000 akrų miško.

Jos turtas buvo įvertintas 50 milijonų rublių. Būdama taupi, didžiąją dalį savo pinigų ji skyrė labdaros organizacijoms, rėmė menus. Tačiau prasidėjusi revoliucija Rusijoje akimirksniu sunaikino sunkaus darbo vaisius, o pati Kathleen Percy-French 1918 metų gruodžio mėnesio pabaigoje buvo suimta ir išgabenta su konvojumi į Maskvą.

Tuomet ji dar nežinojo, kad dėl jos išlaisvinimo rūpinosi garbingas Airijos klano Conrad O’Brien French palikuonis. Jis buvo neeilinių gabumų žmogus, patekęs į tarptautinės žvalgybos istoriją kaip nepakeičiamas karo vadas, politologas, politikas ir alpinistas – būtent jis yra žymaus “Agento 007” prototipas iš garsių Ian Lancaster Fleming knygų.

1919 metų pradžioje Conrad buvo anglų slaptos tarnybos MI-6 narys ir dirbo Švedijoje, tačiau, gavęs slaptą užduotį, jis išvyko į Maskvą, kur dėl puikios rusų kalbos dirbo kartu su liaudies komisaru užsienio prekybai Leonidu Krasinu. Ieškodamas Kathleen Percy-French įkalinimo vietos, jis surinko daugybę dokumentų ir apklausė nemažai liudininkų – jos išvadavimas iš čekistų gniaužtų jam kainavo nemažai, tačiau istorija nutyli apie šios operacijos detales.

Po jos išleidimo, 1920 metais Simbirsko Raudonojo kryžiaus filialo darbuotojams padedant, ji išvyko į Suomiją. 1920 metų balandyje ji atvyko į savo valdas Monivea ir aktyviai ėmėsi šeimos mauzoliejaus statymo darbų. Netrukus buvo pastatyta koplyčia su marmurine Maximilian Robert Percy-French skulptūra, kurioje jis pavaizduotas vilkintis Maltos garbės ordino riterių tuniką, o ant postamento buvo iškaltas klano devizas: “Geriau mirti negu susiteršti” (Malo mori quam foedare).

1938 metais, po ilgų kelionių po Tolimuosius Rytus, Kiniją ir Mongoliją, į Monivea bus atgabentas ir paskutinės garsios Airijos dinastijos paveldėtojos, rusų moters Kathleen Emily Sophie Alexandra Percy-French kūnas.

(Bus daugiau)

Sabina Salim

 

 

Parašykite komentarą