Dalia Asanavičiūtė: Esame drąsi ir užsispyrusi tauta, sugebanti visur susikurti savo gyvenimą

Dauguma Airijos lietuvių Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkę Dalią Asanavičiūtę pažįsta iš laidų, kuriose ji dalyvauja, iš straipsnių, kuriais ji dalinasi ne tik Lietuvos, Jungtinės Karalystės, bet ir Airijos žiniasklaidoje bei pasaulio socialiniuose tinkluose. Beje, Dalia aktyviai bendradarbiauja ir su laikraščiu „Lietuvis“, kuris, pasinaudojęs šia pažintimi, paprašė visada besišypsančią, įvykių sūkuryje besisukančią ir, atrodo, visur suspėjančią Dalią laikraščio skaitytojams papasakoti apie save ir apie tai, kaip šiuo metu, siaučiant koronavirusui,  gyvena lietuviai Jungtinėje Karalystėje. 

 – Miela Dalia, tai gal ir pradėkime mūsų pokalbį nuo to, kaip, jūsų nuomone, siaučiant koronavirusui visame pasaulyje, JK jaučiasi lietuviai?  

– Pandemija užklupo mus visus staigiai, netikėtai ir pakeitė mūsų gyvenimo būdą kardinaliai. Nuo bangos pradžios pagrindinis mūsų, kaip bendruomenės darbas, buvo padėti lietuviams iš įvairių kraštų grįžti namo į Lietuvą. Dalinomės informacija, platinome ją, kad tik kuo didesnę dalį lietuvių, išsibarsčiusių po visą pasaulį, ji pasiektų. Lietuviai pradėjo praradinėti darbus, apėmė panika, neviltis, nežinomybė. Kartu su grupe savanorių išvertėme visus JK Vyriausybės išleistus dokumentus ir aktus, nurodančius, kaip reikia elgtis COVID-19 pandemijos metu, kokia Valstybės skiriama parama verslui, darbuotojui, kokios skiriamos pašalpos ir socialinės garantijos netekus darbo. Per kelias dienas buvo sukurtas internetinis puslapis www.pagalbauk.co.uk, kur visa informacija lengvai suprantama ir aiški. Taip pat tapau Airijos savitarpio pagalbos grupės savanore, atsakinga už Šiaurės Airiją. Ir visame tame chaose, mane žavi savanorių, bendruomeniečių vienybė ir susitelkimas. Noras padėti, patarti tiems, kuriems reikia gal būt tiesiog nupirkti maisto, patarti kaip pretenduoti į valstybės teikiamą paramą. Tuo nenustoju žavėtis nuo pat savo atvykimo į Jungtinė Karalystę pradžios. Tai gražiausia, ką randu besilankydama įvairiose pasaulio valstybėse – nuostabius, visuomeniškus ir geraširdžius žmones, dirbančius vardan Tos.

 – Sakote, kad nuo pat pirmos savo atvykimo dienos į JK, žavitės ten gyvenančiais tautiečiais – gal galite papasakoti, kaip jūs pati atsidūrėte JK ir kas lėmė tokį jūsų sprendimą?  

– Man sunkiausia pasakoti apie save. Paprasčiau pasakoti apie lietuvių bendruomenių nuveiktus darbus tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek ir už jos ribų. Bet aš pabandysiu. Esu gimusi ir augusi Vilniuje. Didžiuojuosi sakydama, kad esu antros kartos vilnietė. Taip pat turiu lygiai pusę totoriško kraujo, kadangi mano seneliai iš tėčio pusės yra kilę iš Vytauto laikų į Lietuvą atvažiavusių totorių ir didžiuojuosi savo pavarde, kuri yra totoriškos kilmės. Baigiau VGTU, turiu vadybos magistro laipsnį. Į Jungtinę Karalystę išvykau gyventi prieš aštuonerius metus. Dirbu pagal specialybę. Vos tik atvykusi įsitraukiau į lietuvių bendruomenės veiklą ir jau penkerius metus esu Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė.

– Kas lėmė jūsų sprendimą palikti Lietuvą ir išvykti būtent į Jungtinę Karalystę?

– Nesigėdiju sakydama, kad esame ekonominiai emigrantai. Kaip ir nemaža dalis mūsų tautiečių, išvykau su viltimi sukurti geresnį gyvenimą tiek sau, tiek savo vaikams. Noras savo vaikams suteikti galimybę pagyventi multikultūrinėje aplinkoje, praplėsti akiratį ir parodyti platesnius horizontus, davė drąsos susikrovus būtiniausius daiktus, persikelti gyventi į Jungtinę Karalystę. Žiūrint iš laiko perspektyvos, tai buvo drąsus sprendimas. Bet tai leido suvokti, kokia drąsi esame tauta, kad beveik milijonas išdrįso žengti žingsnį, kitą kartą ir į nežinią. Kartu esame užsispyrusi tauta, nes visgi įsikūrėme, ir ne tik prisidedame prie savo naujosios gyvenamosios šalies gerovės kūrimo, bet ir nepamirštame savo gimtinės Lietuvos. Sprendimas brendo ne vienerius metus. Išvykstant sunku buvo palikti tėvus, artimuosius, draugus. Tačiau gyvenant svetur ne tik nepraradau ryšio su sau artimais žmonėmis, Lietuva, bet ir radau naujų.

– Kaip jus pasitiko ši ūkanota šalis, kaip pavyko adaptuotis, susirasti būstą, draugus, darbą?

– Anglija man patiko dar tuomet, kai atvykdavau aplankyti čia įsikūrusių draugų. Man patiko šiltos žiemos ir ne visuomet karštos vasaros.

Patiko, kad jau vasario mėnesį pražįsta narcizai ir nereikia žieminių batų. Adaptacija ilgiausiai užsitęsė dukrai, kuriai tuomet buvo dvylika metų. Tačiau ilgainiui visi apsipratome ir atgal nesigręžiojome. Kūrėme savo gyvenimus, sau artimą aplinką, įsiliejome į lietuvių bendruomenės veiklą.

– Papasakokite, prašom, nuo kada vadovaujate Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenei ir kaip buvo, kad jus išrinko į šį postą? 

– Vos tik atvykus įsitraukiau į lietuvių bendruomenės gyvenimą. Pradžioje buvau tiesiog aktyvia nare, tačiau neužilgo tapau vieno iš skyrių pirmininke ir buvau išrinkta į Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės Valdybą. Dar po metų buvau išrinkta JKLB pirmininke. Prieš dvejus metus buvau perrinkta antrai kadencijai.

– Kokia yra ta Lietuvių bendruomenė, gyvenanti, dirbanti ir kurianti Jungtinėje Karalystėje? Ar dažnai lietuviai kreipiasi į jus pagalbos, patarimo?

– Lietuvių bendruomenė, plačiąja prasme, yra įvairi ir daugialypė. Ko gero nesiskiria nuo kitose šalyse gyvenančių lietuvių. Jeigu kalbėtumėme apie Lietuvių bendruomenę, kaip organizaciją, per penkerius metus stipriai paaugome, subrendome, susibūrėme ir susivienijome. Rengiame valstybines šventes, skatindami lietuvius būti pilietiškai aktyvius, rengiame įvairias vakarones, debatus ir diskusijas. Taip pat keliame svarbias ne tik JK lietuviams, bet ir kitose šalyse gyvenantiems lietuviams temas – pilietybės išsaugojimo įgijus kitos šalies pilietybę, grįžtamosios migracijos ir Lietuvos pasiruošimo priimti grįžtančius lietuvius, vaikų integracijos grįžus, prekybos žmonėmis prevencijos, paramos lituanistiniam švietimui, lietuvių kalbos išsaugojimo ir kitas aktualias temas. Taip pat negalime apeiti ir “Brexit” klausimo. Visiems mums rūpi, ar keisis sąlygos ir galimybės toliau gyventi ir dirbti JK, kaip tai pakeis mūsų kasdienybę, kaip padarys įtaką emigracijai iš Lietuvos. Šiais ir panašiais klausimais dažnai kreipiasi lietuviai.

Negaliu nepaminėti ir LR Ambasados Jungtinėje Karalystėje paramos ir pagalbos lietuvių bendruomenei. Sklandžiai bendradarbiaujam informuojant apie laukiančius pasikeitimus. Puikiai kartu dirbame su JK lietuvių jaunimo sąjunga, Londono Sičio lietuvių klubu, Lietuvių komercijos rūmais, skatinant pilietiškumo augimą. Ypač pavyko visiems kartu sutelkus pajėgas suburti nemažą balsavusių skaičių Prezidento rinkimuose ir Referendume.

Tikimės, kad aktyvumas nenuslūgs ir būsimuose LR Seimo rinkimuose.

– Ar tai vienintelės jūsų pareigos, siejančios jus ne tik su JK lietuvių bendruomene, su pačia JK, bet ir su Lietuva?

– Be mano darbinės veiklos ir visuomeninio darbo JK lietuvių bendruomenėje, esu Pasaulio Lietuvių Bendruomenės plėtros ir tvarumo komisijos narė, dalyvauju Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir LR Seimo komisijos posėdžiuose, taip pat esu tarpžinybinės Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos, veikiančios Lietuvoje, narė.

PSL ir LRS komisija renkasi LR Seime du kartus per metus, kur Pasaulio lietuvių bendruomenės skirti atstovai kartu su Seimo nariais diskutuoja svarbiais užsienio lietuviams klausimais, rašo rezoliucijas įvairioms LR institucijoms.

Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos tikslas – sutelkti vyriausybines institucijas, visuomenines organizacijas bendram prevenciniam ir kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu, darbui.

Šių komisijų dėka turime galimybę prisidėti prie žymaus pokyčio, sprendžiant įvairius užsienio lietuviams svarbius klausimus.

– “Brexit” temą dabar užgožė koronaviruso pandemija, bet gal galėtumėte prisiminti, kaip jūs asmeniškai sutikote žinią, kad JK priėmė galutinį sprendimą palikti ES? Kaip į tai, jūsų nuomone, reagavo ten gyvenantys lietuviai ir kokios jų nuotaikos dėl “Brexit” dabar?

– Rytą po istorinio išstojimo iš ES Referendumo visų pirma puoliau skaityti žinių, kokį sprendimą priėmė britai. Negalėjau patikėti, kad procentų susidėstymas nulėmė tai, kad 2020 sausio 31d. 23 val. Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos. Esu visiškai proeuropietiška, todėl toks tautos sprendimas mane šokiravo. Ir ne mane vieną. Susijaudinimas dėl ateities, nesuvokimas, kodėl šalis, viena didžiausių ES ramsčių, nutarė pasitraukti. Mums rūpėjo, kas laukia mūsų. Ar mes turėsime tas pačias galimybes, tą patį priėjimą prie sveikatos apsaugos sistemos, prie viešųjų paslaugų. Tačiau ilgainiui nurimome. Net buvo gaji nuomonė, kad JK visgi nepasitrauks iš ES dėl ilgo derybų proceso ir nesugebėjimo susitarti. Visgi tai įvyko ir mes būsime liudytojai kaip šalis toliau kurs savo ateitį.

– Iš Lietuvos spaudos žinome, kad vis daugiau lietuvių, pabuvoję svetur, grįžta namo – gal žinote, ar iš tiesų daug mūsų tautiečių palieka JK ir grįžta namo?

– Statistika rodo, kad 2019 metais  neto tarptautinė migracija buvo pliusinė. Pirmą kartą nuo 2007 metų grįžtančiųjų arba imigravusių į Lietuvą yra daugiau nei emigravusių virš dešimties tūkstančių. Tai rodo, kad lietuviai po truputį grįžta namo. Savo artimoje aplinkoje taip pat stebiu didelį judėjimą link Lietuvos. Mano  nemažai bičiulių jau grįžo arba planuoja grįžti. Tai džiugina, nes didžioji dauguma mūsų, gyvenančių užsienyje, širdyje ilgimės savo Gimtinės.

– Ir baigiant mūsų interviu norėtume užduoti gana tradicinį klausimą: kas jus laiko Jungtinėje Karalystėje? Ar siejate savo ateitį su šia šalimi ar galvojate apie grįžimą į Lietuvą? Kokie jūsų artimiausi planai, darbai?

– Nors esu laiminga gyvendama Jungtinėje Karalystėje, tačiau, neslėpsiu, taip pat noriu grįžti į Lietuvą. Noriu prisidėti kuriant Lietuvos gerovę gyvenant Lietuvoje. O kada ir kaip pavyks įgyvendinti savo norus, priklausys nuo aplinkybių ir nuo Aukščiausiojo.

– Dėkojame jums už nuoširdų pokalbį, už draugystę ir bendradarbiavimą ne tik su Lietuvos, Pasaulio, Jungtinės Karalystės, bet ir Airijos lietuviais ir linkime, kad visi jūsų planai būtų įgyvendinti, o svajonės išsipildytų.

 

Parašykite komentarą