Kodėl žmonės Airijoje atsisako socialinio būsto?

Vienos iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių socialinio būsto pareiškėjai pastaraisiais metais atsisakė vietos valdžios institucijų siūlomų gyvenamųjų patalpų, buvo įvardijamos kaip netinkamas būstas, šeimos aplinkybės ir persikėlimo išlaidos. Journal.ie, vadovaudamasis Informacijos laisvės įstatymo, sužinojo, kad nuo 2016 iki  2018 m. beveik 5 500 pareiškėjų atsisakė socialinio būsto.

Daugiausiai atsisakiusiųjų buvo Dublino miesto taryboje. Per trejus metus ten socialinio būsto atsisakė 1 040 žmonių. Kitose vietose atsakiusiųjų skaičius buvo mažesnis, bet taip pat pakankamai didelis: Dun Laoghaire-Rathdown – 371 žmogus, pietiniame Dubline į socialinį būstą nenorėjo keltis 285 žmonės, Donegal – 344 žmonės, Sligo – 305 žmonės,  Fingal taryboje – 142 žmonės.

Mažiausiai socialinio būsto atsisakė Laois tarybai priklausančių žmonių – 16, Westmeath – 23 ir Wicklow – 38 žmonės.

Informacijos nepateikė Cavan apskrities Tarybos, Offaly apygardos Taryba ir Waterford miesto ir apygardos Tarybos.

Vietos valdžios institucijos yra atsakingos už socialinio būsto suteikimą mažas pajamas gaunantiems asmenims arba šeimoms, kurios negali sau leisti įsigyti namus ar jų nuomoti, taip pat žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, pavyzdžiui, neįgaliems asmenims.

Kiekviena vietos valdžia registruoja socialinio būsto paraišką pateikusius asmenis, jei jie neturi socialinio būsto, bet turi teisę į paramą, gaunant tokį būstą. Kadangi socialiniai būstai tampa vis labiau prieinami, kiekviena vietinė valdžia žmogų ar šeimą įtraukia į būsto laukiančių žmonių sąrašą. Per anksčiau minėtą laikotarpį vietos valdžios institucijos suspendavo 357 pareiškėjus, kurie per metus  atsisakė kelių socialinių būstų pasiūlymų.

Tarp atsisakymo priežasčių dominavo šie motyvai: būstas neatitinka pareiškėjo poreikių; pareiškėjui nepatinka jam pasiūlytas būstas; pareiškėjas daugiau nėra suinteresuotas gauti socialinį būstą; būstas neatitinka gyvenamosios vietos, kurioje pareiškėjas norėtų gyventi ir kt. priežastys.

Netinkamas būstas

Visose vietos valdžios institucijose labiausiai paplitusi priežastis, kodėl pareiškėjai atsisakė pasiūlyto būsto, buvo jo neatitikimas poreikiams.

Dėl šios priežasties daugiau nei 900 pareiškėjų atsisakė jiems siūlomo būsto.

Vadovaujantis vietos valdžios institucijų pateiktais dokumentais, priežastys, dėl kurių pareiškėjai laikė apgyvendinimą netinkamais, labai skyrėsi. Prie šių priežasčių buvo priskirtos tokios priežastys, kaip finansinė situacija, nes pasiūlytas būstas jiems atrodė per brangus, kiti nurodė, kad toli važiuoti į darbą ir nepatogu vežti vaikus į mokyklas.

Kiti turėjo medicininių problemų, dėl kurių jie atsisakė siūlomo būsto – neįgaliems žmonėms netiko laiptai, kitiems būstas atrodė per daug drėgnas, nes vaikai serga astma ir t. t.

Buvo ir tokių atvejų, kai Tarybos neteisingai pasiūlė pareiškėjui būstą – vietoj prašomo keturių miegamųjų, siūlė trijų. Vienas pareiškėjas iš Meath apygardos Tarybos pareiškė, kad atsisako namo,  nes ten nėra jam patinkančių baldų.

Dar kiti atsisakė siūlomo būsto, nes arti nebuvo autobusų stotelių, parduotuvių arba mažos galimybės ten gauti darbą.

Mažą paklausą turintys būstai

Vietos valdžios institucijos informavo, kad buvo nemažai atsisakiusių būsto dėl to, nes jų netenkino gyvenamoji vieta ir kad jie ims būstą tik tam tikroje vietoje ar vietovėje.

Tačiau labiausiai paplitusi priežastis, kodėl nuosavybė yra atmetama, yra ta, kad  kaimynystėje yra problemų dėl narkotikų ar antisocialinio elgesio ir todėl šeimos nenori keltis į tokį rajoną.

Vienoje vietos valdžios institucijoje pareiškėjai teigė, kad joms siūlomoje  vietovėje gyvena „nepageidaujami žmonės“, o kitas pareiškėjas iš tos pačios tarybos sakė, kad tai „nėra ta vieta, kur jis norėtų auginti savo sūnų”.

Dvidešimt du pareiškėjai atsisakė būsto, nes jie rajone, kuriame jiems buvo siūlomas socialinis būstas, jaučiasi nesaugūs.

Buvo žmonių, kuriems siūlomas būstas nepatiko todėl, kad vieta buvo pernelyg izoliuota, kai kurie sakė, kad jie norėjo gyventi mieste, o jiems buvo pasiūlyta gyventi kaimo vietovėje (arba atvirkščiai).

Vienas asmuo atsisakė pasiūlymo todėl, kad arti nebuvo ligoninės, kitas – kad arti nėra mokyklos.

Kitos priežastys

Buvo nemažai atvejų, kai pareiškėjai norėjo pasilikti privačiuose gyvenamuosiuose būstuose, už kuriuos mokama būsto paramos išmoka (Housing Assistance Payment – HAP), kiti nusprendė, kad jiems apskritai nereikia socialio būsto ir prašė išbraukti juos iš laukiančių būsto sąrašo.

Pavyzdžiui, vienas žmogus atsisakė socialinio būsto, nes jis išvyksta iš šalies,  buvo ir tokių, kurie susirado nuomoti pigesnį būstą. Nemažai pareiškėjų atsisakė socialinio būsto taip ir nepaaiškinę priežasties.

 Mažas sodas

Tarp labiausiai paplitusių atsisakymų buvo sodo dydis. Vienas pareiškėjas iš Meath atsisakė būsto, nes mažas sodas neatitiko jo verslo planų. Wexford žmogus nesikėlė į siūlomą namą, nes ten buvo per žemos lubos.

Keletas pareiškėjų iš Sligo atsisakė socialinio būsto dėl gana keistų priežasčių, pavyzdžiui, per mažas vonios kambarys, kitas norėjo dviejų tualetų, trečiam nepatiko būsto elektrinis šildymas ir t. t. Kitų pareiškėjų netenkino automobilio parkavimo vieta, dar kitam reikėjo vietos, kad galėtų prie namo pastatyti du automobilius.

Vienas pareiškėjas iš Galway buvo nepatenkintas, kai jam siūlomas būstas yra miške, o žmogus iš Monaghan savo atsisakymą motyvavo tuo, kad per arti elektros pastotė.

Tačiau, pasak Meath tarybos, paskutinės išvardintos priežastys yra retos ir tai greičiau išimtis, nei taisyklė.

Parengta pagal https://www.thejournal.ie/social-housing-refusals-ireland-4607803-May2019/ informaciją